News

Parama verslui

Dalinamės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naujienomis apie valstybės paramos verslui priemones.

1.Balandžio 14 d. buvo patvirtinta, kad tie verslai, kurie gavo subsidiją iš I-ojo paramos verslui paketo, gaus ją dvigubai didesnę, jeigu jų veikla įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Plačiau apie tai: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/daugiau-pagalbos-verslui-daliai-imoniu-dvigubinamas-pirmojo-paramos-paketo-subsidiju-dydis

2.Balandžio 15 d. patvirtinta priemonė “Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms”, todėl jau kitą savaitę verslai galės pradėti teikti paraiškas paramai gauti. Daugiau informacijos apie priemonę galite rasti: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtinta-subsidiju-labiausiai-nukentejusioms-imonems-skyrimo-tvarka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad parama pagal šią priemonę verslus pasiektų kuo greičiau, ragina įmonės iš anksto pasiruošti dokumentus, kad jos galėtų greitai pateikti paraiškas vos tik bus paskelbti kvietimai. Aktualius dokumentus galite rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklapyje https://eimin.lrv.lt/lt/priemones-verslui. Kad būtų patogiau, taip pat dalinamės nuorodomis į minėtus dokumentus ir šiame laiške:

Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms

Vienkartinės išmokos įmonėms, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau.

Priemonės koncepcija – čia.

Paraiškos forma – čia.

Paraiškos pildymo taisyklės – čia.

 

Jeigu kiltų neaiškumų dėl šios informacijos ar turėtumėte papildomų klausimų, galite visuomet kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistę Eveliną Maskoliūnaitę
el. p. Evelina.Maskoliunaite@eimin.lt ar tel. 8 706 64858, mob. tel.: 8 614 32821

Statybos industrijos asociacijos pozicija dėl statybos produktų naudojimo visuomeninių pastatų statyboje

Dėl statybos produktų naudojimo visuomeninių pastatų statybai

 

 

Statybinės medžiagos ir gaminiai sudaro nemažą dalį Lietuvoje gaminamos pramoninės produkcijos. Tam tikra dalis šios produkcijos netgi eksportuojama į užsienio šalis, tokias kaip Italija, Prancūzija ir kitos (medienos gaminiai) bei surenkamos statybinės konstrukcijos (Švedija, Suomija, Norvegija). Minėtos produkcijos gamyba ir panaudojimas visuomeninių ir individualių pastatų statyboje daro didelę įtaką šalies ekonomikai ir turi būt visokeriopai skatinama.

Statybinių medžiagų ir gaminių (statybos produktų) panaudojimas visuomeninių pastatų stattyboje priklauso nuo šių veiksnių:

  • techninių reikalavimų statybos produktams, keliamų pagal esminius reikalavimus statiniams, pateikiamus Europos ir nacionaliniuose norminiuose aktuose;
  • žaliavų išteklių Lietuvos žemės gelmėse ir teritorijoje ir racionalaus jų panaudojimo;
  • turimų gamybinių pajėgumų ir investicijų galimybių statybos produktų gamybai Lietuvoje, panaudojant inovatyvias technologijas.

Esminiai statinių reikalavimai kartu ir esminiai reikalavimai statybos produktams priklausomai nuo jų panaudojimo srities, turi užtikrinti, kad  jie  nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų sveikatai ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Esminiai reikalavimai pateikiami Europos statybos produktų reglamente Nr. 305/2011 su vėlesniais keitiniais bei Statybos techniniuose reglamentuose. Esminiai statinių reikalavimai ir kartu esminės statybos produktų charakteristikos yra tokie:

1.Mechaninis atsparumas ir pastovumas;

2.Gaisrinė sauga;

3.Higiena, sveikata ir aplinka;

4.Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu;

5.Apsauga nuo triukšmo;

6.Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas;

7.Tvarus gamtos išteklių naudojimas.

Aptariant minėtus reikalavimus statybos produktams galima teigti, kad medžiagos, naudojamos pastatuose, pirmiausiai turi atitikti jų funkciniai paskirčiai arba atskirų medžiagų kombinacija (dažniausiai sluoksniai) tenkintų norminių dokumentų arba projektavimo normų reikalavimus.

Kaip konstrukcinės medžiagos, turinčios didelį stiprumą ir mažai besideformuojančios veikiant statinėms ir dinaminėms apkrovoms eksploatacijos metu, geriausiai tinka betonas (kartais armuotas), keramika bei silikatinės (su kalkių- kvarco rišikliu) medžiagos, metalo konstrukcijos ir klijuotos medienos konstrukcijos. Ekonominiu požiūriu konstrukciniams tikslams geriausiai tinkamos betoninės (kartais armuotos) konstrukcijos tiek monolitinės (betonuojamos statybos vietoje), tiek surenkamos iš gelžbetoninių konstrukcijų, tiek iš smulkių sieninių elementų  kaip blokeliai ir kt. Keramikos ir silikatiniai gaminiai šiuo metu Lietuvoje beveik negaminami, metalo konstrukcijoms gaminti reikalingi profiliai arba kita produkcija, kuri taip pat importuojama iš užsienio šalių. Klijuotos medienos arba pjautinės medienos kai kuriais atvejais laikančiosios konstrukcijos efektyviai naudojamos stogo laikantiesiems elementams arba išskirtinėms laikančiosioms konstrukcijoms (paprastai eksponuojamoms) pastatų viduje.

Gaisrinės saugos požiūriu betonas ir keramika bei silikatinės medžiagos atitinka aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus, jos priklauso nedegių medžiagų kategorijai. Metalinės konstrukcijos turi būti pilnai apsaugotos nuo temperatūros poveikio gaisro metu naudojant brangias apsaugos priemones. Polimerinės medžiagos, naudojamos termoizoliaciniais tikslais (dažniausiai putų polistirenas) taip pat turi būti apsaugotas nuo liepsnos ir aukštos temperatūros poveikio. Medienos panaudojimas statyboje kaip konstrukcinės medžiagos taip pat ribojamas dėl gaisrinės saugos reikalavimų.

Higienos reikalavimų požiūriu keramika ir metalas (legiruotas, chromuotas arba kitaip padengtas) tinkami naudoti ir drėgnose eksploatacijos sąlygose ir tenkina higienos normų reikalavimus. Betonas, ypač papildomai apdorojus paviršių,  taip pat tinkamas drėgnoms patalpoms bei vandens veikiamiems paviršiams, kaip grindys, stalai, kriauklės. Polimerinės medžiagos (plastmasės) taip pat tinkamos eksploatuoti drėgnose sąlygose, tačiau ne visada tenkina estetinius ir deformatyvumo (ypač aukštų temperatūrų poveikyje) reikalavimus. Medis, patekus vandeniui į konstrukcijas ar gaminius, sudaro palankią terpę daugintis grybeliams, pelėsiams, kas iš esmės gali pakenkti gyventojų sveikatai, jiems to nežinant ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių medžio nenaudojimo apribojimo higienos reikalavimų reglamentuotose patalpose. Medienos panaudojimas drėgnose sąlygose arba higieniniu požiūriu galimas tik po specialaus apdorojimo.

Eksploatacijos saugos požiūriu visos medžiagos yra panašios. Galima išskirti tik medieną, kuri traumų atžvilgiu yra pranašesnė už kitas medžiagas dėl jos paviršiaus mažesnio kietumo ir abrazyvumo.

Analizuojant pastatų konstrukcijų apsaugą nuo triukšmo arba akustines charakteristikas galima pasakyti, kad apsaugai nuo išorinio triukšmo ir triukšmo gretimose patalpose labai svarbus didelis medžiagos tankis. Gera apsauga nuo triukšmo pasižymi keraminės, silikatinės medžiagos ir betonas (ypač gaminiai su dideliu smulkių tuštumų kiekiu). Medienai būdingas didesnis išorinio triukšmo pralaidumas, o polimerinėms medžiagoms – dar didesnis, tačiau akytieji polimerai kaip putų polistirenas gerai sulaiko oru sklindantį garsą. Smūginio garso izoliacija daugiau priklauso nuo konstrukcinių pastato sprendimų, skirtingo medžiagų sluoksniavimo konstrukcijose, specialių sujungimų tarp konstrukcijų ir kita. Galima pabrėžti, kad ypač didelę įtaką apsaugai nuo išorinio triukšmo pastatuose turi akustinės langų bei durų kaip statybos produktų charakteristikos.

Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas pastatuose yra vienas iš svarbiausių reikalavimų mūsų klimato sąlygomis. Šilumos išsaugojimo pastatuose reikalavimai nuolat griežtinami dėl energijos poreikių pastatuose mažinimo ir aplinkos taršos anglies dvideginio dujomis mažinimo. Efektyviausios šilumą izoliuojančios medžiagos be kurių neįmanoma pasiekti reikalaujamų šiluminių charakteristikų pastatuose yra didelio akytumo ir mažo tankio medžiagos, tokios kaip putų polistirenas arba kiti išputinti polimerai bei didelio akytumo plaušinės medžiagos, tokios kaip akmens arba stiklo vata. Kitos statybinės medžiagos, kaip keramika, silikatinės medžiagos, betonas (tame tarpe ir lengvasis bei akytasis), taip pat ir mediena netenkina techninių reikalavimų pastatų atitvarų termoizoliaciniam sluoksniui.  Reikėtų pabrėžti, kad reikiamam patalpų mikroklimatui palaikyti esant gerai šiluminei izoliacijai nuo aplinkos svarbi ir pastato šiluminė inercija, t.y. pastato viduje būtina tam tikras kiekis medžiagų, turinčių didelį šiluminį imlumą, kas padeda sumažinti temperatūros ir drėgmės svyravimus patalpose ir kažkiek akumuliuoti dienos (saulės spinduliuotės sukeliamos) šiluminės energijos. Didžiausiu šiluminiu imlumu pasižymi betonas, kuris gali būti panaudotas kaip šiluminę inerciją išlaikantis elementas pastatuose. Pastatų sandarumas yra kita svarbi charakteristika siekiant aukšto energinio efektyvumo. Monolitinės ir  surenkamos gelžbetonio konstrukcijos čia turi  privalumą, lyginant su kito tipo konstrukcijomis, (mūrinėmis, karkasinėmis ir kt.) nes gamybos procese skystame pavidale liejamas betonas užpildo visus nesandarumus ir vėliau jam sukietėjus gaunamos vienalytės sandarios didelių matmenų konstrukcijos. Surenkamų konstrukcijų siūlės, kurias reikia užsandarinti, sudaro labai nedidelį plotą pastate.

Paskutinis neseniai atsiradęs esminis reikalavimas pastatams ir medžiagoms – tvarus gamtos išteklių naudojimas, aiškinamas, kad  pastatai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir ypač užtikrinamas:

1.a) pastatų, jiems naudojamų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba perdirbamumas po nugriovimo;

2.b) pastatų ir medžiagų ilgaamžiškumas;

3.c) pastatams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.

Atsižvelgiant į  šį esminį reikalavimą didžiausią antrinį panaudojimą iš statybinių medžiagų ir gaminių šiuo metu įgavo betoninių, keramikos ir silikatinių medžiagų antrinis panaudojimas gaminant skaldą ir naudojant kelių pagrindams bei betono mišinių gamybai.  Trupinimo metu atskirta armatūra surenkama ir naudojama kaip metalo laužas, kaip ir metalinės konstrukcijos. Stiklo bei akytųjų polimerų antrinio panaudojimo problema kol kas neišspręsta. Medienos statybinės atliekos neracionaliai panaudojamos kurui, nors polimerais dažytos, lakuotos arba impregnuotos medienos (kokia paprastai ir naudojama statyboje) panaudojimas kurui draudžiamas.

Statybinių medžiagų ilgaamžiškumas yra labai svarbi charakteristika, ypač medžiagoms, naudojamoms pastatų išorėje Lietuvos klimato sąlygomis. Šiai charakteristikai iki šiol kreipiamas nepakankamas dėmesys vertinant pastatų išorės apdailai naudojamas medžiagas mūsų klimato zonoje. Drėgnu oru su dideliu kritulių kiekiu bei didelius temperatūrų svyravimus (ypač iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai) pasižymintis poveikis mažai agresyvus betonui, keramikai ir silikatinėms medžiagoms. Aukštos kokybės (didelio atsparumo šalčiui) betonas gali atlaikyti didelį skaičių užšaldymo ir atšildymo ciklų be stiprumo sumažėjimo ir paviršiaus irimo požymių. Polimerinės ir bituminės medžiagos nėra atsparios žemų neigiamų temperatūrų poveikiui, todėl jos mažai tinkamos išorinei eksploatacijai mūsų klimato sąlygomis. Medienai ypač  neatspari nuolatiniam drėgmės poveikiui ir pastatų išorėje gali būti eksploatuojama tik taikant nuolatinę priežiūrą (impregnavimą, dažymą, lakavimą ir kita) reikiamu periodiškumu. Metalas, naudojamas pastatų išorėje turi būti dengtas antikorozinėmis dangomis arba nerūdijantis.

Vertinant žaliavų, naudojamų statybinių medžiagų gamybai, poveikį aplinkai galima teigti, kad betono gamybai naudojamas cementas pasižymi didele  CO2 emisija gamybos metu ir nėra draugiška aplinkai medžiaga. Tačiau didžiąją dalį betono (apie 80 % tūrio) sudaro vietiniai gamtos ištekliai, kasami iš žemės gelmių – smėlis, žvirgždas, skalda, kurių racionalus naudojimas nesukelia neigiamo poveikio aplinkai. Cemento gamyba nuolat modernizuojama, mažinant klinkerio kiekį cementuose bei naudojant chemines įmaišas betono mišiniuose ir mažinant cemento kiekį, taip mažinant CO2 emisiją. Metalai taip pasižymi didele CO2 emisiją, todėl jų naudojimas turėtų būti ribojamas. Mediena yra savaime atsinaujinanti žaliava, kurios ištekliai Lietuvoje yra gana dideli. Todėl medienos panaudojimas kaip statybinės medžiagos šiuo požiūriu yra skatintinas.

 

Kalbant apie žaliavų išteklius Lietuvos žemės gelmėse ir teritorijoje bei racionalų jų panaudojimą galima pasakyti, kad Lietuvos žemės gelmėse dideli cemento gamybai tinkamų uolienų (klinčių, molio) bei betono užpildams tinkamų birių medžiagų (smėlio, žvirgždo) kiekiai. Todėl jie sudaro prielaidas kokybiško betono ir gelžbetonio gaminių gamybai. Lietuvos teritorijoje auga dideli miškų ištekliai, kuriuos racionalu panaudoti statybinių gaminių gamybai iš medienos. Polimerinėms statybinėms medžiagoms gaminti Lietuva žaliavų neturi, tačiau jos lengvai importuojamos iš kaimyninių valstybių.  Lietuva taip pat neturi žaliavų metalurgijos pramonei ir neturi šios pramonės įmonių.

 

Statybinių medžiagų parinkimui visuomeninių pastatų statybai svarbūs ir turimi gamybiniai pajėgumai ir investicijų galimybės šių pajėgumų didinimui Lietuvoje, panaudojant inovatyvias gamybos technologijas. Lietuvoje turimi dideli cemento gamybos ir prekinio betono bei surenkamų betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų gamybiniai pajėgumai. Lietuvoje veikia virš 25 stambių betono ir gelžbetonio gamyklų ir didelis kiekis smulkių betoninių gaminių gamybos įmonių. Užpildų gamybai naudojamas didelis kiekis smėlio ir žvyro karjerų ir nerūdinių medžiagų gamybos įmonių. Kai kurios betoninių gaminių gamybos įmonės modernizuotos ir automatizuotos.

Lietuvoje taip pat dideli medienos perdirbimo ir medienos gaminių gamybos pajėgumai. Veikia daug lentpjūvių, klijuotos medienos konstrukcijų gamybos įmonė ir didelis kiekis stambių ir smulkių medienos gaminių (grindų gaminių, parketo, langų, durų ir kitų) gamybos įmonių.

Plastikinių gaminių gamybai Lietuvoje taip pat dideli gamybiniai pajėgumai, daug naujų putų polistireno gaminių gamyklų, didelis kiekis plastikinių langų gamybos įmonių ir didelė polimerinių vamzdžių gamybos įmonė.

 

 

Apklausa

Kolegos,

Balandžio 14 d. vyks Finansų ministerijos Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikimas, kuriame bus svarstomas pelno reinvestavimo skatinimo klausimas, t.y. 0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui. Finansų ministerijoje jau atsiranda balsų, kad verslas visai ir nenori tokios mokesčių lengvatos. Kad turėti rimtus skaičiais grįstus argumentus Ekonomikos ir inovacijų minsiterija parengė klausimyną. Jį būtina užpildyti iki balandžio 14 d. Tas užtruks tik 5 min. Kiekvienas jūsų balsas yra papildomas argumentas posėdyje.

Apklausa:
https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=qUd19MEAekqElH7ZZqWz_esN0ygKPplAvIzUo8sc34lUOUs2TjNGS1ZTVU82UUY2NDQwSVZFVFJBMy4u

Raginame darbdavius įsitikinti įdarbinamų užsieniečių teikiamų dokumentų tikrumu

Neretai užsieniečiai, siekdami įsidarbinti Lietuvoje ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, pateikia netikrus jų profesinę kvalifikaciją pavirtinančius dokumentus.

 

Migracijos departamentui nustačius, jog pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, išduoti nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi atsisakoma, o jeigu viza ar leidimas laikinai gyventi jau buvo išduoti – išduotas dokumentas panaikinamas. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, kitą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali pateikti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo toko sprendimo priėmimo. Užsieniečiui, nesąžiningai ir neteisėtai siekusiam gauti nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu piktnaudžiavusiam migracijos procedūromis, atsiranda teisinis pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę. Draudimo laikotarpis gali trukti iki 5 metų.

 

Dėl nesąžiningo užsieniečio elgesio nukenčia ir užsienietį įdarbinti ketinęs ir tam tikrų lūkesčių dėl jo turėjęs darbdavys. Raginame užsieniečius įdarbinti norinčius darbdavius, prieš teikiant tarpininkavimo raštus dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi, įsitikinti užsieniečio turima profesine kvalifikacija ir jos atitiktimi darbo vietai. Pavyzdžiui, įsitikinti ar užsieniečio pateiktas, Ukrainoje galimai išduotas, kvalifikacijos dokumentas iš tiesų buvo išduotas jame nurodytos mokymo įstaigos, galima viešai skelbiamame Ukrainos švietimo įstaigų išduotų dokumentų registre.
Šiame registre skelbiami duomenys apie po 2013 m. Ukrainos profesinių mokymo įstaigų išduotus dokumentus.


LPK administracija
Lietuvos pramonininkų konfederacija
T.: +370 5 243 10 67
El. p.: sekretoriatas@lpk.lt
Vilniaus g. 31, LT-01402, Vilnius
www.lpk.lt

Paramos verslui priemonės

3-iojo darbo grupės posėdžio darbotvarkė:

1.Karantino laisvinimo strategija ir aktuali informacija apie epidemiologinę situaciją šalyje

2.Informacija apie paramos verslui priemones

Apibendrinimas:

 

1.SAM pristatė epidemiologinę situaciją. Pasaulyje 114 mln. susirgimo atveju, mirtingumas apie 2,4 proc. ES lygiu situacija labai netolygi, geriausia situacija yra Skandinavijos šalyse, išskyrus Švediją. Lietuvoje šiuo metu 14 d. sergamumo rodiklis yra 229 atvejai 100 tūkst. gyv., ES vidurkis– 311. Didžiausia rizika – naujų mutacijų plitimas. Britiška atmaina nustatyta visose ES šalyse, o tyrimai rodo, kad ši mutacija tampa vyraujanti per mėnesį laiko nuo patekimo į šalį. Testavimo apimtys Lietuvoje atitinka vidutines testavimo apimtis kitose ES šalyse. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą visi asmenys atvykstantis į Lietuva vežėjų transportu, prieš įlipdami turės pateikti neigiamą testą padarytą iki 72 val. prieš kelionę.

 

Šiai dienai pirma vakcinos doze paskiepyti 8 proc. Lietuvos gyventojų.

Nauji pokyčiai. Jeigu asmuo privalo izoliuotis dėl sąlyčio su viruso atmaina susijusio atvejo, jam taikomi griežtesni izoliacijos reikalavimai. Įprastai reikia karantinuotis iki 14 d., su testu – 10 d. Jei su atmaina siejamas atvejis – terminas netrumpinamas (14 d.) bei reikalinga atlikti antrą testą po 10 d.

 

Papildomai darbiniame lygyje EIM siūlo leisti lauko kavinių veiklą ir kirsti savivaldybių ribas, jeigu vyksta į kaimo turizmo sodybas. Bet čia tik darbiniai pasiūlymai EIM, kurie gali nesulaukti pritarimo iš Vyriausybės.

 

SAM teigia, kad daugiau atlaisvinimų bus kovo antroje pusėje, kai bus paskiepyti visi vyresni nei 70 m. žmonės. Be to, vyksta diskusijos apie atlaisvinimus pagal savivaldybes ir leisti daugiau veikti tose savivaldybėse, kuriose viruso išplitimo mažesnis, ypač tose savivaldybėse, kuriose laikosi apie 150-200 sergamumo rodiklis.

 

Pagal dabartinį reguliavimą, asmenys kurie vakcinuoti, persirgę ir turi antikūnų, jiems grįžus iš užsienio izoliuotis nereikia. Detali informacija koronastop puslapyje.

2.Informacija apie paramos verslui priemones

 

Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms SUSIJUSIOMS įmonėms. Praeitą savaitę startavo subsidijų priemonė susijusioms įmonėms nukentėjusioms nuo COVID-19 (anksčiau buvo tik nesusijusioms). Apyvartos kartelė tokia pat – jeigu krito daugiau nei 30 proc.- galite pretenduoti. Gali pasinaudoti visos įmonės net ir neįtrauktos į nuketėjusių sąrašą (yra apribojimai įmonės dydžiui), išskyrus žemės ūkį ir valstybines įmones. Daugiau info čia https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/duk-subsidiju-imonems.

 

Tiesioginės Invegos paskolos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Šiuo metu surinkta didesnė paraiškų suma nei numatyta priemonėje, bet dalis įmonių prašo didesnių sumų nei gali gauti, todėl priemonėje lėšų dar liks. Esant dideliam poreikiui, EIM svarstys galimybę padidinti paskolų priemonės biudžetą.

 

Apie vadinamo II paketo (naujas) priemones:

 

Subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Priemonei numatyta –  70 mln. Eur. Tinkamumo kriterijai – jeigu įmonės apyvarta krito daugiau nei 60 proc. – tokio dydžio GPM kompensaciją galite gauti. Detaliau apie priemonę rašiau po praeito DG susitikimo. Gali pretenduoti tik tos įmonės, kurių pagrindinė ūkinė veikla buvo apribota ir patenka į Dėl karantino ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Nauja informacija – priemonės kvietimas numatomas iki balandžio vidurio. Kita naujovė – gali pretenduoti visos įmonės (ne tik SVV), tačiau numatytos išmokų lubos – 100 tūkst. Eur. Šios lubos susilaukė daug kritikos iš visų verslo organizacijų. EIM atsakymas – neturime daugiau lėšų, dėl to nustatėme tokias lubas. Kitos naujovės – atisakyta pelno kritimo kriterijaus, taip pat svarstoma atsisakyti darbuotojų skaičiaus mažėjimo kriterijaus (nors pagal svarstomą formulę esant darbuotojų skaičiaus kritimui – būtų mažinama subsdija).

 

Verslas atkreipė dėmesį, kad Latvijoje taikoma dosnesnė subsidijų sistema ir EIM domisi Latvijos modeliu.

 

COVID-19 tyrimų kompensavimas SVV. Numatyta – 30 mln. Eur. Nors įsakymas dėl priemonės taikymo dar nėra pasirašytas, bet įmonės gali sudaryti sutartis su sveikatos įstaigoms ir vykdyti testavimą, o kompensaciją atgaline data gautų vėliau.  EIM prižadėjo padiskutuoti su sveikatos įstaigomis, kurios galimai nukeltų apmokėjimą už paslaugas iki subsidijos gavimo laiko.  Naujovė – PO LPK iškelto klausimo. EIM ministrė sakė apsvarstys labai realią galimybę šia priemone leisti pasinaudoti  VISOMS SVV įmonėms, kurios testuoja darbuotojus, o ne tik nukentėjusioms, kaip yra dabar. Tačiau tai kol kas nėra oficialiai patvirtinta.

 

Tačiau kita problema išliks – įmonės, kurios išnaudojo de minimis 200 000 ribą šia priemone pasinaudoti negalės, o siekiant išspręsti šią problemą reikia ES lygio pokyčių, kurių tikėtis neverta.

 

Aušrinė Armonaitė taip pat įvardino du bendresnius aspektus, kuriuos išsinešė po šios diskusijos. Bendrai EIM susilaukė daug kritikos dėl per mažų pagalbos verslui sumų. Šios sumos yra suplanuotos, darant prielaidą, kad karantinas bus tęsiamas iki kovo mėn. Akivaizdu, kad dabartinė epidemiologinė situacija yra blogesnė nei planuota, todėl EIM svarstys galimybes derėtis su kitomis ministerijomis dėl didesnio COVID suvaldymo biudžeto. Kitas aspektas kurį įvardino EIM ministrė po šio susitikimo – kad paslaugų sektorius nori būti atidarytas, nors ir taikant itin griežtus reikalavimus, nes tai yra geresnė alternatyva nei iš viso nedirbti.

 

A new Lithuanian standard has been issued – Precast concrete products. Surface appearance characteristics and the methods for inspecting

Precast concrete products with special surface requirements for the installation of building facades or interiors are increasingly used in Lithuania. The challenge was how to assess the concrete surface characteristics of such products. It became necessary in Lithuania to have its own normative document with clearly regulated requirements for the quality of concrete surfaces. In 2018 the step was taken by the Construction Industry Association (SIA), which unites many concrete and precast concrete producers and initiated the preparation of such a document. According to SIA, the existence of such a standard would help to find a common language between a customer, a manufacturer and an architect, when the requirements for the surface of precast concrete products will be based on normative documents or requirements in standards.

 

The initial draft of the standard was prepared by the members of the SIA association engaged in the production of precast concrete structures in Lithuania. The draft standard was developed on the basis of good practice in foreign countries. Later, the draft standard was submitted to the Lithuanian Standardization Department LST Technical Committee TK 19 “Concrete and Reinforced Concrete”, which formed a working group to consider that draft standard. The chairman of this working group dr. M. Daukšys (representative from KTU Faculty of Civil Engineering and Architecture), members: Jonas Ladyga (representative from UAB INHUS), Arnoldas Baško (representative from AB Ukmergės gelžbetonis), Julius Tabulevičius (representative from UAB Swetrak) and Vytautas Sakutis (representative from UAB Perdanga). Following comments and deliberations and adjustments, the standard was finally issued in October this year.

 

Standard LST 2015. “Precast concrete products. Surface appearance characteristics and the methods for inspection“ is used to assess the surface characteristics of precast concrete products including unreinforced, reinforced and prestressed products in terms of their structure, texture and color. This standard specifies the surface types and treatment methods for precast concrete products made of light, normal and heavy weight concrete, the requirements for surface characteristics and the methods its inspection.

 

Standard “LST 2015. Precast concrete products. Surface appearance characteristics and the methods for inspection” is available from the Lithuanian Standardization Department at: Algirdo str. 31, LT ‐ 03219 Vilnius (website http://www.lsd.lt).

 

Author – Mindaugas Daukšys, Professor of KTU Faculty of Civil Engineering.

10th Congress of the Lithuanian Confederation of Industrialists (LCI)

10th Congress of the Lithuanian Confederation of Industrialists (LCI) took place at Lithuanian Exhibition and Congress Centre LITEXPO on the 30th of June.

The report on the activities of the Executive Directorate of the LCI for 2019 was presented. The presentation was made by Executive Director Richard Sartatavičius.

The evaluation of the activities of the LCI was carried out by Robert Dargis, who has been a President of the LCI during two last terms. In his report, he noted the importance of the ‘policy of compromise’ in business-government relations and the importance of science-business cooperation.

The Congress approved some amendments to the regulations of the LCI relating to the organization of the distant work of the Confederation.

Vidmantas Janulevičius was elected as a President of the LCI, who is a Chairman of the board of BOD Group.

In his speech, the new President of the LCI noted the importance of cooperation and the mobilization of the business community.

The nomination “Lithuanian Exporter of the Year – 2019” was announced at the Congress.

In a group of the large companies, the nomination was for JSC “INHUS Group”. The award was presented to Audrius Tulaba, CEO of JSC “INHUS Group”.

Academy of Security Sciences building named Concrete Building of the Year

The new Estonian Academy of Security Sciences building was named 2019 Concrete Building of the Year. Source: Estonian Concrete Association

ERR News

12.03. 2020,  09.12

The new building of the Estonian Academy of Security Sciences was named the winner of the 2019 Concrete Building of the Year award on Wednesday.

“It isn’t about the exposed smooth concrete mold surface — the architect has also been very creative, skillfully utilizing the effects of concrete elements,” the jury said according to a press release. “Construction of high slanting walls (at 5- and 10-degree angles) of prestressed hollow core panels commonly used in intermediate ceilings. The aesthetically pure concrete shell of the building forms a significantly strong shield that conceals a humane and soft content.”

“A state-of-the-art, architecturally advanced, well-functioning educational and research facility that is energy efficient and economically sustainable,” jury chairman Aadu Kana said about this year’s winner. “Easily achieved interesting architecture.”

The prize-winning Estonian Academy of Security Sciences building was designed by Arhitekt11 OÜ.

The Contractor Award went to the Estonian Academy of Security Sciences; the Constructor Award to Engineer Project OÜ; the Construction Award to Nordecon AS; the Concrete Works Award to ERI-Ehitustööd OÜ; the ConcreteElements Award to Framm AS; and the Owner Supervision Award to Tallinna Linnaehituse AS.

The Estonian Concrete Association is an association promoting the use of concrete as a domestic building material. It consists of 71 companies, organizations and individuals.

 

Editor: Aili Vahtla

https://news.err.ee/1062370/academy-of-security-sciences-building-named-concrete-building-of-the-year

Darbo santykiai karantino metu

Apie tai, kaip  darbo santykius paveiks naujojo koronaviruso plitimo tendencija, kaip paskelbta ekstremali situacija liečia bei kokią įtaką daro darbuotojų ir darbdavių santykiams  LPK paprašė pakomentuoti  advokatų profesinės bendrijos iLAW specialistų.

 

Išsamų išaiškinimą rasite prisegtuke.

Pagalba medikams

Gerbiamieji,

Matydami su koronavirusu kovojančios medikų bendruomenės nuogąstavimus dėl apsaugos priemonių trūkumo, atidarėme specialią sąskaitą, į kurią suaukotos lėšos bus skirtos išskirtinai tik medicinos darbuotojų aprūpinimui apsaugos priemonėmis.
LPK paramos medikų dirbančių su COVID-19 apsaugos priemonėms sąskaita yra SEB banke, sąskaitos Nr.: LT637044060006798470

Pirmą partiją respiratorių jau užsakėme ir jie medikus turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje. Toliau užsakinėsime pagal finansines galimybes – viskas priklausys nuo to, kiek lėšų surinksime. Pirmiausia skyrsime respiratorius miestams, kurių įmonės aukojo pinigus. Visą informaciją apie prisidėjusius, apie įgytas priemones ir kam jos atiteko viešinsime žiniasklaidai, skelbsime LPK tinklapyje ir t.t.

Susitelkimas ir pagalba gydytojams yra tai, ką galime padaryti, kad bent kiek sumažintume siaubingas koronaviruso pasekmes.

Dėkoju.

Robertas Dargis

Dėl force majeure ir sutartinių prievollių vykdymo

Persiunčiame ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštą dėl  force majeure  aplinkybių vertinimo ir sutartinių prievolių vykdymo.

Pagalba verslui

Gerbiami nariai,

vakar suformuota valstybės lygio darbo grupė ekstremaliosios
situacijos priemonių taikymo verslui klausimams koordinuoti. Į šią
darbo grupę įtrauktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)
prezidentas Robertas Dargis.

Šiandien įvykusiame pirmajame darbo grupės posėdyje buvo pritarta
šiems LPK siūlymams dėl ekonomikos skatinimo ir pagalbos nuo
koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui:

_ _

* _pritarta siūlymui dėl laivų krovos užtikrinimo. Už šio
klausimo kuravimą atsakingas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas
Alminas Mačiulis, iškilus klausimams – kontaktuoti su Nacionalinio
visuomenės sveikatos centro vadovu Robertu Petraičiu. Dėl to
papildomai rengsime raštą; _

_ _

* _išreikšta palanki pozicija dėl galimybės atidėti ir PVM bei
akcizo mokesčių mokėjimus; _

_ _

* _pritarta dėl žaliojo koridoriaus sukūrimo tam tikrų (greitai
gendančių, farmacijos..) produktų gabenimui. Atsakingas vidaus
reikalų viceministras Česlovas Mulma __(mob. __+370 __69842317, el.
p. ceslovas.mulma@vrm.lt). Po šiandien įvykusio LPK prezidiumo
posėdžio pasienių pralaidumo klausimas keliamas į aukščiausio
prioriteto lygmenį._

_ _

* _dėl rekomendacijos darbdaviams naudotis nedarbingumo pažymėjimais
– artimiausiu metu šiuo klausimu pasirodys Vyriausybės aiškinamasis
raštas. Būtinai pasidalinsime informacija._

* _pritarta siūlymui atnaujinti notarų darbą. Lietuvos nekilnojamojo
turto plėtros asociacija prisidės, kad notarai būtų aprūpinami
reikalingomis asmens saugos priemonėmis._

* _dėl galimų Darbo kodeksų pakeitimų, pasak darbo grupei
vadovavusio Luko Savicko, diskusija turėtų iš pradžių vykti
Trišalėje taryboje. Trišalės tarybos posėdis planuojamas rytoj._

Nutarta, kad darbo grupės posėdžiai vyks antradieniais ir
penktadieniais.

APLINKYBĖS, ESANT EKSTREMALIAI SITUACIJAI, GREITAI KINTA, TODĖL LABAI
RAGINAME JUS BŪTI AKTYVIAIS IR OPERATYVIAI TEIKTI LIETUVOS
PRAMONININKŲ KONFEDERACIJAI (RAMINTA.RADAVICIENE@) SAVO KOMENTARUS IR
PASTABAS, KURIUOS SIŪLYTUME DARBO GRUPĖS APTARIMUI.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių
mažinimo priemonių planą rasite paspaudę
nuorodą:

http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/Priemonių%20planas%20dėl%20COVID-19.pdf

Comments

en_USEnglish
lt_LTLietuvių kalba en_USEnglish