Asociacijos išplėstinis tarybos posėdis, įvykęs 2025-02-05 Kaune naujojo nario UAB “Peikko Lietuva” patalpose. Posėdžio dalyviai susipažino su bendrovės veiklos kryptimis, aplankė veikiančias gamyklas.
Statybos industrijos asociacijos 2020 metų veiklos ataskaita:
Dėl statybos produktų naudojimo visuomeninių pastatų statybai
Statybinės medžiagos ir gaminiai sudaro nemažą dalį Lietuvoje gaminamos pramoninės produkcijos. Tam tikra dalis šios produkcijos netgi eksportuojama į užsienio šalis, tokias kaip Italija, Prancūzija ir kitos (medienos gaminiai) bei surenkamos statybinės konstrukcijos (Švedija, Suomija, Norvegija). Minėtos produkcijos gamyba ir panaudojimas visuomeninių ir individualių pastatų statyboje daro didelę įtaką šalies ekonomikai ir turi būt visokeriopai skatinama.
Statybinių medžiagų ir gaminių (statybos produktų) panaudojimas visuomeninių pastatų stattyboje priklauso nuo šių veiksnių:
Esminiai statinių reikalavimai kartu ir esminiai reikalavimai statybos produktams priklausomai nuo jų panaudojimo srities, turi užtikrinti, kad jie nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų sveikatai ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Esminiai reikalavimai pateikiami Europos statybos produktų reglamente Nr. 305/2011 su vėlesniais keitiniais bei Statybos techniniuose reglamentuose. Esminiai statinių reikalavimai ir kartu esminės statybos produktų charakteristikos yra tokie:
1.Mechaninis atsparumas ir pastovumas;
2.Gaisrinė sauga;
3.Higiena, sveikata ir aplinka;
4.Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu;
5.Apsauga nuo triukšmo;
6.Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas;
7.Tvarus gamtos išteklių naudojimas.
Aptariant minėtus reikalavimus statybos produktams galima teigti, kad medžiagos, naudojamos pastatuose, pirmiausiai turi atitikti jų funkciniai paskirčiai arba atskirų medžiagų kombinacija (dažniausiai sluoksniai) tenkintų norminių dokumentų arba projektavimo normų reikalavimus.
Kaip konstrukcinės medžiagos, turinčios didelį stiprumą ir mažai besideformuojančios veikiant statinėms ir dinaminėms apkrovoms eksploatacijos metu, geriausiai tinka betonas (kartais armuotas), keramika bei silikatinės (su kalkių- kvarco rišikliu) medžiagos, metalo konstrukcijos ir klijuotos medienos konstrukcijos. Ekonominiu požiūriu konstrukciniams tikslams geriausiai tinkamos betoninės (kartais armuotos) konstrukcijos tiek monolitinės (betonuojamos statybos vietoje), tiek surenkamos iš gelžbetoninių konstrukcijų, tiek iš smulkių sieninių elementų kaip blokeliai ir kt. Keramikos ir silikatiniai gaminiai šiuo metu Lietuvoje beveik negaminami, metalo konstrukcijoms gaminti reikalingi profiliai arba kita produkcija, kuri taip pat importuojama iš užsienio šalių. Klijuotos medienos arba pjautinės medienos kai kuriais atvejais laikančiosios konstrukcijos efektyviai naudojamos stogo laikantiesiems elementams arba išskirtinėms laikančiosioms konstrukcijoms (paprastai eksponuojamoms) pastatų viduje.
Gaisrinės saugos požiūriu betonas ir keramika bei silikatinės medžiagos atitinka aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus, jos priklauso nedegių medžiagų kategorijai. Metalinės konstrukcijos turi būti pilnai apsaugotos nuo temperatūros poveikio gaisro metu naudojant brangias apsaugos priemones. Polimerinės medžiagos, naudojamos termoizoliaciniais tikslais (dažniausiai putų polistirenas) taip pat turi būti apsaugotas nuo liepsnos ir aukštos temperatūros poveikio. Medienos panaudojimas statyboje kaip konstrukcinės medžiagos taip pat ribojamas dėl gaisrinės saugos reikalavimų.
Higienos reikalavimų požiūriu keramika ir metalas (legiruotas, chromuotas arba kitaip padengtas) tinkami naudoti ir drėgnose eksploatacijos sąlygose ir tenkina higienos normų reikalavimus. Betonas, ypač papildomai apdorojus paviršių, taip pat tinkamas drėgnoms patalpoms bei vandens veikiamiems paviršiams, kaip grindys, stalai, kriauklės. Polimerinės medžiagos (plastmasės) taip pat tinkamos eksploatuoti drėgnose sąlygose, tačiau ne visada tenkina estetinius ir deformatyvumo (ypač aukštų temperatūrų poveikyje) reikalavimus. Medis, patekus vandeniui į konstrukcijas ar gaminius, sudaro palankią terpę daugintis grybeliams, pelėsiams, kas iš esmės gali pakenkti gyventojų sveikatai, jiems to nežinant ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių medžio nenaudojimo apribojimo higienos reikalavimų reglamentuotose patalpose. Medienos panaudojimas drėgnose sąlygose arba higieniniu požiūriu galimas tik po specialaus apdorojimo.
Eksploatacijos saugos požiūriu visos medžiagos yra panašios. Galima išskirti tik medieną, kuri traumų atžvilgiu yra pranašesnė už kitas medžiagas dėl jos paviršiaus mažesnio kietumo ir abrazyvumo.
Analizuojant pastatų konstrukcijų apsaugą nuo triukšmo arba akustines charakteristikas galima pasakyti, kad apsaugai nuo išorinio triukšmo ir triukšmo gretimose patalpose labai svarbus didelis medžiagos tankis. Gera apsauga nuo triukšmo pasižymi keraminės, silikatinės medžiagos ir betonas (ypač gaminiai su dideliu smulkių tuštumų kiekiu). Medienai būdingas didesnis išorinio triukšmo pralaidumas, o polimerinėms medžiagoms – dar didesnis, tačiau akytieji polimerai kaip putų polistirenas gerai sulaiko oru sklindantį garsą. Smūginio garso izoliacija daugiau priklauso nuo konstrukcinių pastato sprendimų, skirtingo medžiagų sluoksniavimo konstrukcijose, specialių sujungimų tarp konstrukcijų ir kita. Galima pabrėžti, kad ypač didelę įtaką apsaugai nuo išorinio triukšmo pastatuose turi akustinės langų bei durų kaip statybos produktų charakteristikos.
Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas pastatuose yra vienas iš svarbiausių reikalavimų mūsų klimato sąlygomis. Šilumos išsaugojimo pastatuose reikalavimai nuolat griežtinami dėl energijos poreikių pastatuose mažinimo ir aplinkos taršos anglies dvideginio dujomis mažinimo. Efektyviausios šilumą izoliuojančios medžiagos be kurių neįmanoma pasiekti reikalaujamų šiluminių charakteristikų pastatuose yra didelio akytumo ir mažo tankio medžiagos, tokios kaip putų polistirenas arba kiti išputinti polimerai bei didelio akytumo plaušinės medžiagos, tokios kaip akmens arba stiklo vata. Kitos statybinės medžiagos, kaip keramika, silikatinės medžiagos, betonas (tame tarpe ir lengvasis bei akytasis), taip pat ir mediena netenkina techninių reikalavimų pastatų atitvarų termoizoliaciniam sluoksniui. Reikėtų pabrėžti, kad reikiamam patalpų mikroklimatui palaikyti esant gerai šiluminei izoliacijai nuo aplinkos svarbi ir pastato šiluminė inercija, t.y. pastato viduje būtina tam tikras kiekis medžiagų, turinčių didelį šiluminį imlumą, kas padeda sumažinti temperatūros ir drėgmės svyravimus patalpose ir kažkiek akumuliuoti dienos (saulės spinduliuotės sukeliamos) šiluminės energijos. Didžiausiu šiluminiu imlumu pasižymi betonas, kuris gali būti panaudotas kaip šiluminę inerciją išlaikantis elementas pastatuose. Pastatų sandarumas yra kita svarbi charakteristika siekiant aukšto energinio efektyvumo. Monolitinės ir surenkamos gelžbetonio konstrukcijos čia turi privalumą, lyginant su kito tipo konstrukcijomis, (mūrinėmis, karkasinėmis ir kt.) nes gamybos procese skystame pavidale liejamas betonas užpildo visus nesandarumus ir vėliau jam sukietėjus gaunamos vienalytės sandarios didelių matmenų konstrukcijos. Surenkamų konstrukcijų siūlės, kurias reikia užsandarinti, sudaro labai nedidelį plotą pastate.
Paskutinis neseniai atsiradęs esminis reikalavimas pastatams ir medžiagoms – tvarus gamtos išteklių naudojimas, aiškinamas, kad pastatai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir ypač užtikrinamas:
1.a) pastatų, jiems naudojamų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba perdirbamumas po nugriovimo;
2.b) pastatų ir medžiagų ilgaamžiškumas;
3.c) pastatams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.
Atsižvelgiant į šį esminį reikalavimą didžiausią antrinį panaudojimą iš statybinių medžiagų ir gaminių šiuo metu įgavo betoninių, keramikos ir silikatinių medžiagų antrinis panaudojimas gaminant skaldą ir naudojant kelių pagrindams bei betono mišinių gamybai. Trupinimo metu atskirta armatūra surenkama ir naudojama kaip metalo laužas, kaip ir metalinės konstrukcijos. Stiklo bei akytųjų polimerų antrinio panaudojimo problema kol kas neišspręsta. Medienos statybinės atliekos neracionaliai panaudojamos kurui, nors polimerais dažytos, lakuotos arba impregnuotos medienos (kokia paprastai ir naudojama statyboje) panaudojimas kurui draudžiamas.
Statybinių medžiagų ilgaamžiškumas yra labai svarbi charakteristika, ypač medžiagoms, naudojamoms pastatų išorėje Lietuvos klimato sąlygomis. Šiai charakteristikai iki šiol kreipiamas nepakankamas dėmesys vertinant pastatų išorės apdailai naudojamas medžiagas mūsų klimato zonoje. Drėgnu oru su dideliu kritulių kiekiu bei didelius temperatūrų svyravimus (ypač iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai) pasižymintis poveikis mažai agresyvus betonui, keramikai ir silikatinėms medžiagoms. Aukštos kokybės (didelio atsparumo šalčiui) betonas gali atlaikyti didelį skaičių užšaldymo ir atšildymo ciklų be stiprumo sumažėjimo ir paviršiaus irimo požymių. Polimerinės ir bituminės medžiagos nėra atsparios žemų neigiamų temperatūrų poveikiui, todėl jos mažai tinkamos išorinei eksploatacijai mūsų klimato sąlygomis. Medienai ypač neatspari nuolatiniam drėgmės poveikiui ir pastatų išorėje gali būti eksploatuojama tik taikant nuolatinę priežiūrą (impregnavimą, dažymą, lakavimą ir kita) reikiamu periodiškumu. Metalas, naudojamas pastatų išorėje turi būti dengtas antikorozinėmis dangomis arba nerūdijantis.
Vertinant žaliavų, naudojamų statybinių medžiagų gamybai, poveikį aplinkai galima teigti, kad betono gamybai naudojamas cementas pasižymi didele CO2 emisija gamybos metu ir nėra draugiška aplinkai medžiaga. Tačiau didžiąją dalį betono (apie 80 % tūrio) sudaro vietiniai gamtos ištekliai, kasami iš žemės gelmių – smėlis, žvirgždas, skalda, kurių racionalus naudojimas nesukelia neigiamo poveikio aplinkai. Cemento gamyba nuolat modernizuojama, mažinant klinkerio kiekį cementuose bei naudojant chemines įmaišas betono mišiniuose ir mažinant cemento kiekį, taip mažinant CO2 emisiją. Metalai taip pasižymi didele CO2 emisiją, todėl jų naudojimas turėtų būti ribojamas. Mediena yra savaime atsinaujinanti žaliava, kurios ištekliai Lietuvoje yra gana dideli. Todėl medienos panaudojimas kaip statybinės medžiagos šiuo požiūriu yra skatintinas.
Kalbant apie žaliavų išteklius Lietuvos žemės gelmėse ir teritorijoje bei racionalų jų panaudojimą galima pasakyti, kad Lietuvos žemės gelmėse dideli cemento gamybai tinkamų uolienų (klinčių, molio) bei betono užpildams tinkamų birių medžiagų (smėlio, žvirgždo) kiekiai. Todėl jie sudaro prielaidas kokybiško betono ir gelžbetonio gaminių gamybai. Lietuvos teritorijoje auga dideli miškų ištekliai, kuriuos racionalu panaudoti statybinių gaminių gamybai iš medienos. Polimerinėms statybinėms medžiagoms gaminti Lietuva žaliavų neturi, tačiau jos lengvai importuojamos iš kaimyninių valstybių. Lietuva taip pat neturi žaliavų metalurgijos pramonei ir neturi šios pramonės įmonių.
Statybinių medžiagų parinkimui visuomeninių pastatų statybai svarbūs ir turimi gamybiniai pajėgumai ir investicijų galimybės šių pajėgumų didinimui Lietuvoje, panaudojant inovatyvias gamybos technologijas. Lietuvoje turimi dideli cemento gamybos ir prekinio betono bei surenkamų betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų gamybiniai pajėgumai. Lietuvoje veikia virš 25 stambių betono ir gelžbetonio gamyklų ir didelis kiekis smulkių betoninių gaminių gamybos įmonių. Užpildų gamybai naudojamas didelis kiekis smėlio ir žvyro karjerų ir nerūdinių medžiagų gamybos įmonių. Kai kurios betoninių gaminių gamybos įmonės modernizuotos ir automatizuotos.
Lietuvoje taip pat dideli medienos perdirbimo ir medienos gaminių gamybos pajėgumai. Veikia daug lentpjūvių, klijuotos medienos konstrukcijų gamybos įmonė ir didelis kiekis stambių ir smulkių medienos gaminių (grindų gaminių, parketo, langų, durų ir kitų) gamybos įmonių.
Plastikinių gaminių gamybai Lietuvoje taip pat dideli gamybiniai pajėgumai, daug naujų putų polistireno gaminių gamyklų, didelis kiekis plastikinių langų gamybos įmonių ir didelė polimerinių vamzdžių gamybos įmonė.
2020-03-17 vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidiumo posėdis (elektroniniu formatu).
Posėdį vedė vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Svarstyti kandidatai į konfederacijos Prezidentus.
Gati siūlymai iš konfederacijos narių. Visuose siūlymuose minimas tik vienas kandidatas – LPK viceprezidentas BOD GROUP Valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.
LPK Prezidiumas vieningai patvirtino Vidmantą Janulevičių vieninteliu kandidatu į Lietuvos pramoninikų konfederacijos Prezidentus.
Priemonės dėl korona viruso.
Vyriausybė paruošusi priemonių planą dėl verslo palaikymo karantino metu.
Pasiūlymus dėl priemonių galima teikti konfederacijai el. paštu ricardas.sartatavicius@lpk.lt.
The date of the Conference was postponed on the 13th of May.
The meeting of the SIA presidium was held during which the honorary Presidential Certificate was presented to the long-time member of the Association presidium and President Vytautas Čaplikas. The Honorary President shall be considered a member of the association and may attend the meetings of the presidium and the activities of the association. Vytautas Čaplikas promised to remain an active member of the association and contribute to the organization of the conference and other events.
During the meeting, the President of the Association Gintautas Skripkiūnas presented the main results of the 2019 activities. Association accountant Alia Gžibovskaja presented the financial report of the Association for the year 2019.
It was decided to organise a meeting of the members of the Association to present the activities and financial report of the Association on 22 April at 14 p.m. in the Senate hall of VGTU.
Members of the newly elected Association presidium discussed this issue.m. the Operational Programme for the second half of the year.
The president of the Presidium, Gintautas Skripkiūnas, became the head of the Association.
Number of participants 153.
Participants from Estonia, Poland, Germany, Belgium and Ukraine – 17.
A sustainable road policy. Use of cement concrete in road construction.
Roller concrete and its application experience in Lithuania.
Design and installation of concrete roads and sidewalks.
Concrete for port structures exposed to the marine environment.
Special technologies for concrete and asphalt coatings. Advantages and differences.
New technologies for concrete road construction.
Concrete pavement-a sustainable and economical solution for roads.
Reinforced reinforced concrete with synthetic fiber-principles, advantages and application.
I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.
A meeting of the association’s presidium was held, where it was decided to hold a conference “Concrete and reinforced concrete 2019. Concrete for Transport Structures”.
Concrete is not only a high strength structural material, but also has high resistance to environmental influences and high durability. Concrete is therefore widely used for road structures, and more recently for road coatings, hydro-technical and airport and railway infrastructure structures. In these areas, concrete is becoming more popular and due to the diverse surface texture, unlimited shape possibilities and massiveness, which is due to the sufficiently low price of this material. Concrete technologists and manufacturers, together with architects and designers, offer excellent opportunities to demonstrate the advantages of this material in major infrastructure projects using modern technological methods.
Conference “Concrete and reinforced concrete 2019. Concrete for transport structures ” will address the use of concrete in the construction of roads and bridges, railways, airports and seaports. Scientific Reports on the technology of concrete for the construction of these structures will be read, the production of such concrete and the concreting and maintenance of structures will be discussed. Guests from neighboring foreign countries are invited to the conference to share their experiences.
The conference will take place on 28 February.
The association formed a working group on standardization of concrete surface characterization and assessment.
The group has developed a draft standard “Characterization and Evaluation of Concrete Product Surfaces”.
Total number of participants: 121
Total number of posts: 9, including 5 from Latvia, Poland, Norway and Switzerland.
Prospects of Lithuanian Industry.
Sustainability of concrete and reinforced concrete in the conditions of the Baltic region.
Practices for assessing the frost resistance of concrete in European Union countries.
Self-renewable concrete and prospects for its use.
Architectural concrete. Advanced hydrophobic impregnation for increased frost and chloride resistance.
Frost resistance test methods are used to evaluate the sustainability of concrete.
Non-deformable concrete, manufactured using anti-shrinkage and expansion mixtures and its application in non-cracking structures.
A new and reliable way of forming air pores in concrete.
Corrosion phenomena in prestressed reinforced concrete structures.
Analyzing the prospects of the Lithuanian industry, the Lithuanian GDP growth and structure as well as changes in production volumes in 2017 were reviewed compared to 2008. As of 2015, significantly more construction work is done abroad. Capacity building and productivity of industrial companies were reviewed. It is noted that industries with fewer workers produce more output than before the crisis. The largest number of IT jobs are planned for 2013-2017, as well as a significant number in finance and business services. Most direct investment reaches financial and insurance activities. Industry and construction perspectives were also reviewed, with an emphasis on 3D robotic print designs for small homes.
When examining the sustainability of concrete and reinforced concrete in the Baltic region, the climate conditions affecting the sustainability of structures and products were first considered. Attention has been paid to the issues of regulating the sustainability of concrete and the current restrictions on concrete materials and formulations according to Annex F of EN 206 and LST 1974 and a performance evaluation has been provided. Current methods for testing frost resistance are widely discussed. The causes of damage to structures and products in the Baltic region due to alkaline corrosion and the impact of the Baltic Sea environment are reviewed. It was noted that there was a need to introduce new and advanced methods for concrete sustainability and to participate actively in the work of the CEN and RILEM Technical Committees of the Standardization Committee.
The RILEM representative reviewed the improvement of the frost resistance assessment of concrete in the European Union countries. First, the specifics of the three test methods were reviewed. The scattering of results and the peculiarities of ice formation were noted and the disintegration criteria were reviewed. It was also emphasized that the effect of carbonation is different for different binder formulations. It was emphasized that there is a lack of proper correlation between tests using different binders and the need to develop a water treatment approach closer to the real situation. It has been argued that the performance test should be suitable for the assessment of products outside the mandatory specifications.
Self-renewing concrete and prospects for its use were reviewed. The use of bacteria and crystalline additives for self-sealing of concrete cracks was first discussed. More attention was paid to crystalline additives and it was emphasized that when cracks occur, water will run through them until the crystals overgrow and crack. This process will take up to 30 days, in which case the concrete will remain watertight.
The rapporteur discussed why structures are vulnerable in summer and winter, with particular emphasis on structures in the marine environment. The concrete structures that are more vulnerable to V / C ratio, cement type, admixtures, humidity, temperature and CO2 concentration were discussed. Chloride effects and electrochemical causes of corrosion are discussed. Ways of protection were explored. Particular attention was paid to hydrophobic impregnation.
It has been discussed that direct and indirect frost resistance methods can be used to evaluate the sustainability of concrete and a comparison of these methods using the same materials is provided. It was emphasized that the AVA method used only some frost resistant and the pressure method all. The AVA method helps to predict the frost resistance of future concrete and optimize the porosity additive.
The rapporteur emphasized that, at the beginning of 2000, only expanding blends were used, but with the advancement of technology, 15 years ago, blending and traction reducing blends were introduced. This combination can reduce up to 70% of total contraction. It is emphasized that currently 0.7-1.5% of traction reducing agents and 4-6% of expanding blends are used. It has been widely used in Scandinavia in recent years, but has also been used in Lithuania.
It has been discussed that the new effective and reliable formation of air pores in concrete is chemical and air pores are formed during the years of chemical reaction. In this case, the mixing time is not important for air entrainment and is little influenced by aggregates, mixing or other additives and suitable for all types of composite cements. Change in air volume after 3 hours using an additive is the same as using a traditional air breathing additive. It was emphasized that the use of the additive also showed positive results in frost resistance.
When investigating the corrosion phenomena of reinforced concrete structures, more attention was paid to the causes and mechanisms of alkaline and sulphate corrosion. Examples of damage to construction structures were given and their damage explained.
The Association Presidium discussed the multiplier effect of the Cement and Concrete Industries on the economy in reducing CO2.
2018 08 08