Veikla

Asociacijos veiklos 2020 metais ataskaita

Statybos industrijos asociacijos 2020 metų veiklos ataskaita:

Statybos industrijos asociacijos pozicija dėl statybos produktų naudojimo visuomeninių pastatų statyboje

Dėl statybos produktų naudojimo visuomeninių pastatų statybai

Statybinės medžiagos ir gaminiai sudaro nemažą dalį Lietuvoje gaminamos pramoninės produkcijos. Tam tikra dalis šios produkcijos netgi eksportuojama į užsienio šalis, tokias kaip Italija, Prancūzija ir kitos (medienos gaminiai) bei surenkamos statybinės konstrukcijos (Švedija, Suomija, Norvegija). Minėtos produkcijos gamyba ir panaudojimas visuomeninių ir individualių pastatų statyboje daro didelę įtaką šalies ekonomikai ir turi būt visokeriopai skatinama.

Statybinių medžiagų ir gaminių (statybos produktų) panaudojimas visuomeninių pastatų stattyboje priklauso nuo šių veiksnių:

  • techninių reikalavimų statybos produktams, keliamų pagal esminius reikalavimus statiniams, pateikiamus Europos ir nacionaliniuose norminiuose aktuose;
  • žaliavų išteklių Lietuvos žemės gelmėse ir teritorijoje ir racionalaus jų panaudojimo;
  • turimų gamybinių pajėgumų ir investicijų galimybių statybos produktų gamybai Lietuvoje, panaudojant inovatyvias technologijas.

Esminiai statinių reikalavimai kartu ir esminiai reikalavimai statybos produktams priklausomai nuo jų panaudojimo srities, turi užtikrinti, kad  jie  nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų sveikatai ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Esminiai reikalavimai pateikiami Europos statybos produktų reglamente Nr. 305/2011 su vėlesniais keitiniais bei Statybos techniniuose reglamentuose. Esminiai statinių reikalavimai ir kartu esminės statybos produktų charakteristikos yra tokie:

1.Mechaninis atsparumas ir pastovumas;

2.Gaisrinė sauga;

3.Higiena, sveikata ir aplinka;

4.Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu;

5.Apsauga nuo triukšmo;

6.Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas;

7.Tvarus gamtos išteklių naudojimas.

Aptariant minėtus reikalavimus statybos produktams galima teigti, kad medžiagos, naudojamos pastatuose, pirmiausiai turi atitikti jų funkciniai paskirčiai arba atskirų medžiagų kombinacija (dažniausiai sluoksniai) tenkintų norminių dokumentų arba projektavimo normų reikalavimus.

Kaip konstrukcinės medžiagos, turinčios didelį stiprumą ir mažai besideformuojančios veikiant statinėms ir dinaminėms apkrovoms eksploatacijos metu, geriausiai tinka betonas (kartais armuotas), keramika bei silikatinės (su kalkių- kvarco rišikliu) medžiagos, metalo konstrukcijos ir klijuotos medienos konstrukcijos. Ekonominiu požiūriu konstrukciniams tikslams geriausiai tinkamos betoninės (kartais armuotos) konstrukcijos tiek monolitinės (betonuojamos statybos vietoje), tiek surenkamos iš gelžbetoninių konstrukcijų, tiek iš smulkių sieninių elementų  kaip blokeliai ir kt. Keramikos ir silikatiniai gaminiai šiuo metu Lietuvoje beveik negaminami, metalo konstrukcijoms gaminti reikalingi profiliai arba kita produkcija, kuri taip pat importuojama iš užsienio šalių. Klijuotos medienos arba pjautinės medienos kai kuriais atvejais laikančiosios konstrukcijos efektyviai naudojamos stogo laikantiesiems elementams arba išskirtinėms laikančiosioms konstrukcijoms (paprastai eksponuojamoms) pastatų viduje.

Gaisrinės saugos požiūriu betonas ir keramika bei silikatinės medžiagos atitinka aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus, jos priklauso nedegių medžiagų kategorijai. Metalinės konstrukcijos turi būti pilnai apsaugotos nuo temperatūros poveikio gaisro metu naudojant brangias apsaugos priemones. Polimerinės medžiagos, naudojamos termoizoliaciniais tikslais (dažniausiai putų polistirenas) taip pat turi būti apsaugotas nuo liepsnos ir aukštos temperatūros poveikio. Medienos panaudojimas statyboje kaip konstrukcinės medžiagos taip pat ribojamas dėl gaisrinės saugos reikalavimų.

Higienos reikalavimų požiūriu keramika ir metalas (legiruotas, chromuotas arba kitaip padengtas) tinkami naudoti ir drėgnose eksploatacijos sąlygose ir tenkina higienos normų reikalavimus. Betonas, ypač papildomai apdorojus paviršių,  taip pat tinkamas drėgnoms patalpoms bei vandens veikiamiems paviršiams, kaip grindys, stalai, kriauklės. Polimerinės medžiagos (plastmasės) taip pat tinkamos eksploatuoti drėgnose sąlygose, tačiau ne visada tenkina estetinius ir deformatyvumo (ypač aukštų temperatūrų poveikyje) reikalavimus. Medis, patekus vandeniui į konstrukcijas ar gaminius, sudaro palankią terpę daugintis grybeliams, pelėsiams, kas iš esmės gali pakenkti gyventojų sveikatai, jiems to nežinant ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių medžio nenaudojimo apribojimo higienos reikalavimų reglamentuotose patalpose. Medienos panaudojimas drėgnose sąlygose arba higieniniu požiūriu galimas tik po specialaus apdorojimo.

Eksploatacijos saugos požiūriu visos medžiagos yra panašios. Galima išskirti tik medieną, kuri traumų atžvilgiu yra pranašesnė už kitas medžiagas dėl jos paviršiaus mažesnio kietumo ir abrazyvumo.

Analizuojant pastatų konstrukcijų apsaugą nuo triukšmo arba akustines charakteristikas galima pasakyti, kad apsaugai nuo išorinio triukšmo ir triukšmo gretimose patalpose labai svarbus didelis medžiagos tankis. Gera apsauga nuo triukšmo pasižymi keraminės, silikatinės medžiagos ir betonas (ypač gaminiai su dideliu smulkių tuštumų kiekiu). Medienai būdingas didesnis išorinio triukšmo pralaidumas, o polimerinėms medžiagoms – dar didesnis, tačiau akytieji polimerai kaip putų polistirenas gerai sulaiko oru sklindantį garsą. Smūginio garso izoliacija daugiau priklauso nuo konstrukcinių pastato sprendimų, skirtingo medžiagų sluoksniavimo konstrukcijose, specialių sujungimų tarp konstrukcijų ir kita. Galima pabrėžti, kad ypač didelę įtaką apsaugai nuo išorinio triukšmo pastatuose turi akustinės langų bei durų kaip statybos produktų charakteristikos.

Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas pastatuose yra vienas iš svarbiausių reikalavimų mūsų klimato sąlygomis. Šilumos išsaugojimo pastatuose reikalavimai nuolat griežtinami dėl energijos poreikių pastatuose mažinimo ir aplinkos taršos anglies dvideginio dujomis mažinimo. Efektyviausios šilumą izoliuojančios medžiagos be kurių neįmanoma pasiekti reikalaujamų šiluminių charakteristikų pastatuose yra didelio akytumo ir mažo tankio medžiagos, tokios kaip putų polistirenas arba kiti išputinti polimerai bei didelio akytumo plaušinės medžiagos, tokios kaip akmens arba stiklo vata. Kitos statybinės medžiagos, kaip keramika, silikatinės medžiagos, betonas (tame tarpe ir lengvasis bei akytasis), taip pat ir mediena netenkina techninių reikalavimų pastatų atitvarų termoizoliaciniam sluoksniui.  Reikėtų pabrėžti, kad reikiamam patalpų mikroklimatui palaikyti esant gerai šiluminei izoliacijai nuo aplinkos svarbi ir pastato šiluminė inercija, t.y. pastato viduje būtina tam tikras kiekis medžiagų, turinčių didelį šiluminį imlumą, kas padeda sumažinti temperatūros ir drėgmės svyravimus patalpose ir kažkiek akumuliuoti dienos (saulės spinduliuotės sukeliamos) šiluminės energijos. Didžiausiu šiluminiu imlumu pasižymi betonas, kuris gali būti panaudotas kaip šiluminę inerciją išlaikantis elementas pastatuose. Pastatų sandarumas yra kita svarbi charakteristika siekiant aukšto energinio efektyvumo. Monolitinės ir  surenkamos gelžbetonio konstrukcijos čia turi  privalumą, lyginant su kito tipo konstrukcijomis, (mūrinėmis, karkasinėmis ir kt.) nes gamybos procese skystame pavidale liejamas betonas užpildo visus nesandarumus ir vėliau jam sukietėjus gaunamos vienalytės sandarios didelių matmenų konstrukcijos. Surenkamų konstrukcijų siūlės, kurias reikia užsandarinti, sudaro labai nedidelį plotą pastate.

Paskutinis neseniai atsiradęs esminis reikalavimas pastatams ir medžiagoms – tvarus gamtos išteklių naudojimas, aiškinamas, kad  pastatai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir ypač užtikrinamas:

1.a) pastatų, jiems naudojamų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba perdirbamumas po nugriovimo;

2.b) pastatų ir medžiagų ilgaamžiškumas;

3.c) pastatams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas.

Atsižvelgiant į  šį esminį reikalavimą didžiausią antrinį panaudojimą iš statybinių medžiagų ir gaminių šiuo metu įgavo betoninių, keramikos ir silikatinių medžiagų antrinis panaudojimas gaminant skaldą ir naudojant kelių pagrindams bei betono mišinių gamybai.  Trupinimo metu atskirta armatūra surenkama ir naudojama kaip metalo laužas, kaip ir metalinės konstrukcijos. Stiklo bei akytųjų polimerų antrinio panaudojimo problema kol kas neišspręsta. Medienos statybinės atliekos neracionaliai panaudojamos kurui, nors polimerais dažytos, lakuotos arba impregnuotos medienos (kokia paprastai ir naudojama statyboje) panaudojimas kurui draudžiamas.

Statybinių medžiagų ilgaamžiškumas yra labai svarbi charakteristika, ypač medžiagoms, naudojamoms pastatų išorėje Lietuvos klimato sąlygomis. Šiai charakteristikai iki šiol kreipiamas nepakankamas dėmesys vertinant pastatų išorės apdailai naudojamas medžiagas mūsų klimato zonoje. Drėgnu oru su dideliu kritulių kiekiu bei didelius temperatūrų svyravimus (ypač iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai) pasižymintis poveikis mažai agresyvus betonui, keramikai ir silikatinėms medžiagoms. Aukštos kokybės (didelio atsparumo šalčiui) betonas gali atlaikyti didelį skaičių užšaldymo ir atšildymo ciklų be stiprumo sumažėjimo ir paviršiaus irimo požymių. Polimerinės ir bituminės medžiagos nėra atsparios žemų neigiamų temperatūrų poveikiui, todėl jos mažai tinkamos išorinei eksploatacijai mūsų klimato sąlygomis. Medienai ypač  neatspari nuolatiniam drėgmės poveikiui ir pastatų išorėje gali būti eksploatuojama tik taikant nuolatinę priežiūrą (impregnavimą, dažymą, lakavimą ir kita) reikiamu periodiškumu. Metalas, naudojamas pastatų išorėje turi būti dengtas antikorozinėmis dangomis arba nerūdijantis.

Vertinant žaliavų, naudojamų statybinių medžiagų gamybai, poveikį aplinkai galima teigti, kad betono gamybai naudojamas cementas pasižymi didele  CO2 emisija gamybos metu ir nėra draugiška aplinkai medžiaga. Tačiau didžiąją dalį betono (apie 80 % tūrio) sudaro vietiniai gamtos ištekliai, kasami iš žemės gelmių – smėlis, žvirgždas, skalda, kurių racionalus naudojimas nesukelia neigiamo poveikio aplinkai. Cemento gamyba nuolat modernizuojama, mažinant klinkerio kiekį cementuose bei naudojant chemines įmaišas betono mišiniuose ir mažinant cemento kiekį, taip mažinant CO2 emisiją. Metalai taip pasižymi didele CO2 emisiją, todėl jų naudojimas turėtų būti ribojamas. Mediena yra savaime atsinaujinanti žaliava, kurios ištekliai Lietuvoje yra gana dideli. Todėl medienos panaudojimas kaip statybinės medžiagos šiuo požiūriu yra skatintinas.

Kalbant apie žaliavų išteklius Lietuvos žemės gelmėse ir teritorijoje bei racionalų jų panaudojimą galima pasakyti, kad Lietuvos žemės gelmėse dideli cemento gamybai tinkamų uolienų (klinčių, molio) bei betono užpildams tinkamų birių medžiagų (smėlio, žvirgždo) kiekiai. Todėl jie sudaro prielaidas kokybiško betono ir gelžbetonio gaminių gamybai. Lietuvos teritorijoje auga dideli miškų ištekliai, kuriuos racionalu panaudoti statybinių gaminių gamybai iš medienos. Polimerinėms statybinėms medžiagoms gaminti Lietuva žaliavų neturi, tačiau jos lengvai importuojamos iš kaimyninių valstybių.  Lietuva taip pat neturi žaliavų metalurgijos pramonei ir neturi šios pramonės įmonių.

Statybinių medžiagų parinkimui visuomeninių pastatų statybai svarbūs ir turimi gamybiniai pajėgumai ir investicijų galimybės šių pajėgumų didinimui Lietuvoje, panaudojant inovatyvias gamybos technologijas. Lietuvoje turimi dideli cemento gamybos ir prekinio betono bei surenkamų betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų gamybiniai pajėgumai. Lietuvoje veikia virš 25 stambių betono ir gelžbetonio gamyklų ir didelis kiekis smulkių betoninių gaminių gamybos įmonių. Užpildų gamybai naudojamas didelis kiekis smėlio ir žvyro karjerų ir nerūdinių medžiagų gamybos įmonių. Kai kurios betoninių gaminių gamybos įmonės modernizuotos ir automatizuotos.

Lietuvoje taip pat dideli medienos perdirbimo ir medienos gaminių gamybos pajėgumai. Veikia daug lentpjūvių, klijuotos medienos konstrukcijų gamybos įmonė ir didelis kiekis stambių ir smulkių medienos gaminių (grindų gaminių, parketo, langų, durų ir kitų) gamybos įmonių.

Plastikinių gaminių gamybai Lietuvoje taip pat dideli gamybiniai pajėgumai, daug naujų putų polistireno gaminių gamyklų, didelis kiekis plastikinių langų gamybos įmonių ir didelė polimerinių vamzdžių gamybos įmonė.

LPK Prezidiumo posėdis, 2020-03-17

 

2020-03-17 vyko  Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidiumo posėdis (elektroniniu formatu).
Posėdį vedė vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Svarstyti kandidatai į konfederacijos Prezidentus.

Gati siūlymai iš konfederacijos narių. Visuose siūlymuose minimas tik vienas kandidatas – LPK viceprezidentas BOD GROUP Valdybos pirmininkas  Vidmantas Janulevičius.
LPK Prezidiumas vieningai patvirtino Vidmantą Janulevičių vieninteliu kandidatu į Lietuvos pramoninikų konfederacijos Prezidentus.

Priemonės dėl korona viruso.

Vyriausybė paruošusi priemonių planą dėl verslo palaikymo karantino metu.
Pasiūlymus dėl priemonių galima teikti konfederacijai el. paštu ricardas.sartatavicius@lpk.lt.

 

2020 03 09

Konferencijos data perkelta į 05.13.

2020 02 27

Vyko SIA prezidiumo posėdis, kurio metu buvo įteiktas Garbės prezidento pažymėjimas ilgamečiam asociacijos prezidiumo nariui ir prezidentui Vytautui Čaplikui. Garbės prezidentas laikomas asociacijos nariu ir gali dalyvauti prezidiumo posėdžiuose ir asociacijos veikloje. Vytautas Čaplikas pažadėjo toliau likti aktyviu asociacijos nariu ir prisidėti prie konferencijos ir kitų renginių organizavimo.

Posėdžio metu asociacijos prezidentas Gintautas Skripkiūnas pateikė 2019 metų veiklos pagrindinius rezultatus. Asociacijos buhalterė Alia Gžibovskaja pristatė asociacijos finansinę ataskaitą už 2019 metus.

Nutarta organizuoti asociacijos narių susirinkimą, kuriame bus pateikta asociacijos veiklos ir finansinė ataskaita balandžio 22 d. 14 val. VGTU Senato posėdžių salėje.

2019 06 11

Naujai išrinkto asociacijos prezidiumo nariai aptarė š.m. antrojo pusmečio veiklos programą.

Asociacijos vadovu tapo Prezidiumo pirmininkas Gintautas Skripkiūnas.

2019 03 05

SIA  kartu su VGTU Statybos fakultetu surengė konferenciją
„Betonas ir gelžbetonis 2019. Transporto statinių betonas“

Dalyvių skaičius 153.
Dalyvių iš Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos ir Ukrainos – 17.

Konferencijos temos:

Darnioji kelių politika. Cementbetonio panaudojimas kelių statyboje.
Voluojamasis betonas ir jo taikymo Lietuvoje patirtis.
Betoninių kelių ir šaligatvių projektavimas ir įrengimas
Jūros aplinkos veikiamas betonas uosto statiniams.
Betono ir asfalto dangų specialios technologijos. Pranašumai ir skirtumai.
Naujos betoninių kelių tiesimo technologijos.
Betoninės dangos – tvarus ir ekonomiškas sprendimas keliams.
Sintetiniu pluoštu armuotas gelžbetonis – principai, privalumai ir taikymas.

I am text block. Click edit button to change this text. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.

2018 11 29

Įvyko asociacijos prezidiumo posėdis, kuriame nutarta  rengti konferenciją  „Betonas ir gelžbetonis 2019. Transporto statinių betonas".

Betonas ne tik dideliu stiprumu pasižyminti konstrukcinė medžiaga, bet ir turinti didelį atsparumą aplinkos poveikiui bei pasižyminti dideliu ilgaamžiškumu. Todėl betonas plačiai naudojamas kelių statiniams, o paskutiniu metu ir kelių dangoms, hidrotechniniams ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūros statiniams. Šiose srityse betonas tampa vis populiaresnis ir dėl įvairios paviršiaus tekstūros, neribojamų formos galimybių ir masyvumo, kurį sąlygoja pakankamai žema šios medžiagos kaina. Betono technologams ir gamintojams kartu su architektais ir projektuotojais atsiveria puikios galimybės naudojant šiuolaikines technologines gudrybes parodyti šios medžiagos pranašumus stambiuose infrastruktūros projektuose. 2019 metų konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis 2019. Transporto statinių betonas“ bus nagrinėjami betono panaudojimo kelių ir tiltų, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uostų statyboje klausimai. Bus skaitomi moksliniai pranešimai betono, skirto šių konstrukcijų statybai, technologijų tematika, nagrinėjami tokio betono gamybos ir konstrukcijų betonavimo bei priežiūros klausimais. Pasidalinti patirtimi į konferenciją kviečiami svečiai iš kaimyninių užsienio valstybių. Konferencija  vyks vasario 28 d.

Conference “Concrete and reinforced concrete 2019. Concrete for transport structures ” will address the use of concrete in the construction of roads and bridges, railways, airports and seaports. Scientific Reports on the technology of concrete for the construction of these structures will be read, the production of such concrete and the concreting and maintenance of structures will be discussed. Guests from neighboring foreign countries are invited to the conference to share their experiences.

The conference will take place on 28 February.

2018 07 17

Asociacija subūrė darbo grupę betono paviršių apibūdinimo ir vertinimo norminimo klausimu.

Grupė parengė standarto „Betoninių gaminių paviršių apibūdinimas ir vertinimas“ projektą.

2018 03 08

Konferencija „Betonas ir gelžbetonis 2018. Betono gaminių tvarumas“

Bendras dalyvių skaičius: 121

Bendras pranešimų skaičius: 9, tame skaičiuje 5 iš Latvijos, Lenkijos, Norvegijos ir Šveicarijos.

Pagrindinės temos

Lietuvos pramonės perspektyvos. 

Betono ir gelžbetonio tvarumas Baltijos regiono sąlygomis.

Betono atsparumo šalčiui vertinimo praktika Europos sąjungos šalyse .

Savaime atsinaujinantis betonas ir jo naudojimo perspektyvos.

Architektūtinis betonas. Modernus hidrofobinis impregnavimas padidinantis atsparumą šalčiui ir chloride poveikiui.  

Betono tvarumo vertinimui naudojami atsparumo šalčiui bandymo metodai. 

Nesideformuojantis betonas, gaminamas naudojant traukumą mažinančias ir besiplečiančias įmaišas ir jo panaudojimas nepleišėjančiose konstrukcijose. 

Naujas ir patikimas oro porų betone sudarymo būdas.

Korozijos reiškiniai įtemptai armuotose gelžbetoninėse konstrukcijose. 

Glausta informacija apie nagrinėtas problemas.

Nagrinėjant Lietuvos pramonės perspektyvas buvo apžvelgta  Lietuvos BVP augimas ir struktūra bei gamybos apimčių pokytis 2017 m. palyginus su 2008 m.  Pastebėta, kad nuo 2015 m. žymiai daugiau statybos darbų atliekama užsienyje. Buvo apžvelgtos pramonės įmonių pajėgumų didinimas bei produktyvumas. Atkreiptas dėmesys, kad pramonės su mažiau darbuotojų pagamina daugiau produkcijos nei prieš krizę. 2013-2017 m suplanuotos didžiausias darbo vietų skaičius IT, taip pat nemažas skaičius finansuose ir verslo paslaugose. Daugiausia tiesioginių investicijų pasiekia finansinę ir draudimo veiklas. Taip pat buvo apžvelgtos pramonės ir statybos perspektyvos akcentuojant 3D robotus spausdinančius konstrukcijas mažiems namams.

Nagrinėjant betono ir gelžbetonio tvarumą Baltijos regiono sąlygomis pirmiausia buvo nagrinėtos klimato sąlygos, darančios poveikį statinių ir gaminių tvarumui. Atkreiptas dėmesys į betono tvarumo reglamentavimo klausimus  ir dabartiniu metu betono medžiagų ir sudėčių apribojimus pagal EN 206 ir LST 1974 F priedą bei pateiktas eksploatacinių savybių vertinimas. Plačiai aptarti dabartiniu metu naudojami šalčio atsparumo bandymo metodai. Apžvelgtos Baltijos regione statinių ir gaminių pažeidimo priežastys dėl šarminės korozijos bei Baltijos jūros aplinkos poveikio. Atkreiptas dėmesys, kad yra poreikis diegti naujus ir pažangius betono tvarumo metodus bei aktyviai dalyvauti standartizacijos komiteto CEN ir RILEM technikos komitetų darbe.

RILEM atstovas apžvelgė betono atsparumo šalčiui vertinimo tobulinimą  Europos Sąjungos šalyse.  Pirmiausia buvo apžvelgta trijų bandymų metodų specifika.  Atkreiptas dėmesys į rezultatų išsibarstymą bei ledo fomavimosi ypatumus ir apžvelgti suirimo kriterijai. Taip pat akcentuota, kad karbonizacijos poveikis yra nevienodas  skirtingos sudėties rišikliams  Buvo akcentuota, kad trūksta tinkamos koreliacijos tarp bandymų, kai yra naudojami skirtingi rišikliai, ir  yra poreikis sukurti realiai situacijai artimesnį apdorojimu vandeniu būdą. Aptarta, kad eksploatacinių savybių bandymas turi tikti produktų, nepatenkančių į privalomąsias specifikacijas, vertinimui.

Buvo apžvelgta savaime atsinaujinantis betonas ir jo naudojimo perspektyvos. Pirmiausia buvo aptarta apie bakterijų ir kristalinių priedų naudojimą betono plyšių savaiminiam užsitaisymui.  Didesnis dėmesys buvo skiriamas kristaliniams priedams ir akcentuota, kad atsiradus plyšiams vanduo bėgs per juos, kol juose užaugs kristalai ir plyšiai užsitaisys. Minėtas procesas užtruks iki 30 dienų ir tokiu atveju betonas išliks nelaidus vandeniui.

Pranešėjas aptarė, kodėl konstrukcijos yra pažeidžiamos vasaros ir žiemos periodu, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas  konstrukcijoms jūrinėje aplinkoje. Buvo aptartos kokių  betono sudėčių konstrukcijos yra labiau pažeidžiamos, t.y nagrinėti V/C santykis, cemento tipas, įmaišos, drėgmė, temperatūra ir CO2 koncentracija. Aptartas chloridų poveikis ir elektrocheminė korozijos priežastys. Buvo išnagrinėti apsaugos būdai. Ypač  didelis dėmesys buvo skiriamas hidrofobiniam impregnavimui.

  Aptarta, kad betono tvarumo vertinimui gali būti naudojami atsparumo šalčiui tiesioginiai ir netiesioginiai metodai ir pateikta šių  metodų palygimas naudojant tas pačias medžiagas. Akcentuota, kad  panaudojus AVA metodą atsparūs šalčiui buvo tik kai kurie, o slėgio metodu  - visi. AVA metodas padeda numatyti būsimo betono atsparumą šalčiu ir optimizuoti porodario priedą.

Pranešėjo akcentuota, kad pradžioje  nuo 2000 metų buvo naudojamos tik besiplečiančio įmaišos, bet tobulėjant technologijoms  prieš 15 metų pradėta naudoti derinius besiplečiančias ir traukumą mažinančias įmaišas.  Panaudojus tokį derinį  galima sumažinti iki 70% viso susitraukimo. Akcentuota, kad dabartiniu metu naudojama 0,7-1,5% traukumą mažinančių ir 4-6% besiplečiančių įmaišų. Pastaraisiais metais plačiai naudojama Skandinavijoje, bet yra panaudota ir Lietuvoje.

Buvo aptarta, kad naujas efektyvus ir patikimas oro porų susidarymas betone yra cheminis ir oro poros susidaro cheminės reakcijos metus. Tokiu atveju oro įtraukimui nėra svarbus maišymo laikas ir mažai įtakoja užpildai, maišymas ar kiti priedai bei tinkamas visų tipų sudėtiniams cementams. Oro kiekio pokytis po 3 val. naudojant priedą yra toks pat kaip ir tradicinio orą įtraukiančio priedo.  Buvo akcentuota, kad ir priedo panaudojimas parodė teigiamus atsparumo šalčiui rezultatus.

Nagrinėjant gelžbetoninių konstrukcijų korozijos reiškinius didesnis dėmesys buvo skiriamas šarminės ir sulfatinės korozijos atsiradimo priežastims ir mechanizmams. Buvo pateikti statybinių konstrukcijų pažeidimo pavyzdžiai ir paaiškinti jų pažeidimai.

2017 02 02

SIA kartu su VGTU Statybos fakultetu surengė konferenciją „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateites perspektyvos“.

Temos

  1. Dabartinė Lietuvos pramonės situacija ir ateities perspektyvos.
  2. Betono ir gelžbetonio rinkos apžvalga.
  3. Norminės dokumentacijos betono technologijos srityje kūrimas ir įteisinimas.
  4. Surenkamas gelžbetonis panaudojimas ir perspektyvos.
  5. Smėlio ir žvyro gavyba, ištekliai.
  6. Betono gaminių paviršiaus kokybės vertinimas.
  7. Vandentiekio ir nuotakyno tinklų betoninių gaminių techniniai-ekonominiai privalumai.
  8. Darbo projekto sudėtis. Reikalavimai gelžbetonio konstrukcijų brėžiniams.
  9. Armatūrinis plienas.  Situacija rinkoje ir tendencijos.
  10. Betono ir gelžbetonio naudojimas Estijos statybose.
  11. Latvijos betono gamintojų asociacijos veikla.

2016 02 16

Asociacijos prezidiumo posėdyje aptartas Cemento ir betono pramonės daugialypis poveikis ekonomikai, mažinant CO2 kiekį.

2018 08 08

lt_LTLietuvių kalba
en_USEnglish lt_LTLietuvių kalba