Naujienos

VGTU karijeros dienos

VILNIUS TECH bendruomenės nariai,

Balandžio 29 d. 14 val. kviečiame prisijungti prie VILNIUS TECH organizuojamo online renginio „Diena karjerai – kontaktų birža’21“, skirto universiteto partneriams ir studentams.

Pagrindinis renginio tikslas – suteikti galimybę VILNIUS TECH partneriams pristatyti universitete naujas talentų paieškos tendencijas, lūkesčius būsimiems darbuotojams ir naujus darbdavių vertės pasiūlymus bei susitikti su potencialiais darbuotojais – bakalauro ir magistrantūros studijų studentais.

Konferencijoje dalyvaus kviestiniai įmonių vadovai ir personalo atrankos specialistai – UAB „Teltonika“ viceprezidentė žmogiškųjų išteklių vystymui Eglė Paukštytė, „Devbridge“ talentų pritraukimo komandos vadovė Aistė Kairienė, „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovė Ieva Kuniejūtė, „PwC“ žmogiškųjų išteklių vadovė Valerija Buzėnienė, „Telia“ žmogiškųjų išteklių „Telia Global Services“ atstovas Mindaugas Šestilo. Atviroje diskusijoje jie kalbės apie talentų rinkos ypatumus, pokyčius, esamas ir ateities perspektyvas darbo rinkoje.

Kiekviena įmonė, dalyvaujanti renginyje, surengs ir trumpą pristatymą.

Renginį galėsite stebėti VILNIUS TECH socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

KTU karijeros dienos

Ko prašome iš Jūsų? Atstovo, kuris trumpai pristatytų įmonės veiklą ir praktikos/karjeros galimybes (paprastai tai būna personalo žmogus arba atsakingas už viešuosius ryšius). Taip pat specialisto (technologo/inžinieriaus/gamybos vadovo/laboranto) pristatymo, kuris papasakotų apie savo darbą. Jei tai bus mūsų fakulteto Alumnas dar geriau!

 

Bendras įmonės atstovų laikas – 20 min. + 5 min studentų klausimams.

 

Priemonės: planuojame naudoti „Zoom“ platformą. Reikalingas kompiuterius ir interneto ryšys. Papildomai galima pasiruošti skaidres, tačiau jos nebūtinos. Kadangi tai laisvas formatas bus galima tiesiog prisijungti ir papasakoti.

 

Įmonės  logotipo, atstovų vardų, pavardžių ir pareigų lauksime iki balandžio 27 d., tuomet sudėliosime pristatymų grafiką.

Visa informacija bus skelbiama: https://ctf.ktu.edu/virtualios-karjeros-dienos/

Gaukite projekto konstrukcijų sprendimą su Leviat detalėmis

Norime Jus informuoti, kad DeniaSolutions orientuojasi ne tik į produktų platinimą, bet ir inžinerinių sprendimų pateikimą projektuotojams ar rangovams.

Kartu su partneriais „NJ Optimal“ teikiame šias paslaugas:

  • Konstrukcijų projektai su HALFEN ir kitais Leviat produktais
  • Projektinių sprendinių optimizacija su HALFEN ir kitais Leviat produktais
  • Produkcijos integracija BIM projektuose
  • Elementų bibliotekos
  • Projektinė dokumentacija, 3D informacija

Denia solutions paslaugos projektuotojams ir rangovams

Žalia statyba

Statybų sektorius ir aplinkosaugos iššūkiai – apie ką statytojai (ne)pagalvoja pirkdami baltarusiškas medžiagas?

Nors gali pasirodyti, kad pandemijos metu tokie globalūs iššūkiai kaip klimato kaitos mažinimas ar investicijos į tvarų vystymąsi atsiduria antrame plane, šie klausimai niekur nedingo. Didžiausią poveikį aplinkai darantys maisto, statybos ir transporto sektoriai išlieka po Vyriausybių ir visuomenės padidinamuoju stiklu.

Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (UKMERGĖS GELŽBETONIO) nuotr.

Žinoma, jog svarbu ne tik kaip gaminame ir vartojame šalies viduje, bet ir kokias, kokiu – aplinkai draugišku būdu ar ne, pagamintas prekes įsileidžiame į savo rinką. Štai, pavyzdžiui, daug statybinių medžiagų importuojame iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Rusijos ir kitų, kuriose gamybos reikalavimai skiriasi nuo galiojančių ES. Kalbant apie Baltarusiją, dabar, kai Lietuvos pašonėje veikia ES saugumo reikalavimų neatitinkanti atominė elektrinė, dėmesys labiausiai krypsta į medžiagų, itin imlių energijai, importą.

Priklausomybė nuo trečiųjų šalių produkcijos

Remiantis „Verslios Lietuvos“ duomenimis, cituojamais pranešime, 2019 m. Baltarusija buvo 14-a didžiausia Lietuvos importo tiekėja ir jai teko
2,5 proc. (783 mln. Eur) viso Lietuvos prekių importo. Importo iš Baltarusijos klausimai viešojoje erdvėje iš tiesų kelia nemažai diskusijų – daug dėmesio susilaukė baltarusių sprendimas neimportuoti naftos per Lietuvą. Tuo tarpu Baltarusija į Europos Sąjungos (ES) šalis masiškai eksportuoja cementą, plieną, aliuminį, varį ir kitas medžiagas. O bendras į Lietuvą importuojamų tokių medžiagų kaip druska, siera, tinkavimo medžiagos, cementas, kalkės, auga.

Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaraisiais metais importuojamo cemento iš Baltarusijos kiekis į Lietuvą stabiliai augo ir 2019-aisiais pasiekė piką. 2018 m. iš šios šalies importavome apie 111 tūkst. tonų cemento, o 2019 – daugiau kaip 145 tūkst. tonų. Tiesa, 2020-aisiais, pandemijos iššūkių pažymėtais metais cemento importas, kaip ir bendri šalies importo rodikliai, sumažėjo.

Didelė pigių medžiagų kaina

Panagrinėkime cemento pavyzdį konkrečiau. Kodėl daug šios statybų sektoriui gyvybiškai svarbios medžiagos importuojama iš Baltarusijos? Atsakymas paprastas – Lietuvoje parduodamas baltarusiškas cementas yra pigesnis nei pagamintas ES.

„Tona baltarusiško cemento kainuoja apie 50 eurų, lietuviško – apie 68 eurus, tad akivaizdu, kad tokia dempinguota kaina iškraipo rinkos santykius Lietuvoje ir kelia konkurencingumo iššūkių“, – pranešime cituojamas Lietuvos statybų industrijos asociacijos prezidentas Gintautas Skripkiūnas.

Kad suprastume, kodėl trečiosiose šalyse gaminamas cementas gali būti parduodamas už daug mažesnę nei ES rinkos kainą, reikia atidžiau pasigilinti į tai, iš ko susideda cemento gamybos sąnaudos ir galutinė kaina.

Pirmiausia, Europos Sąjungos gamintojai yra įsipareigoję laikytis tarptautinio reglamentavimo, nustatančio taršos leidimus. ES veikia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Sistemos dalyviai – tai ūkinės veiklos, kurios yra atsakingos už didelius į atmosferą išmetamo CO2 kiekius. Joms ir yra taikoma ši taršos leidimų prekybos sistema ir nustatomos kasmetinės CO2 kvotos, t. y. kiekis, kuris yra leistinas, o už papildomai išmestą CO2 reikia susimokėti perkant taršos leidimus leidimų biržoje. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema apima tokias gamyklas kaip elektrinės, katilinės, plieno ir metalo, naftos perdirbimo, taip pat ir cemento bei kitas. Gaminant 1 toną įprastinio cemento į aplinką neišvengiamai išmetama beveik tona CO2 dujų.

„Kaip žinia, statybos pramonė apskritai yra imli energijai ir į atmosferą išskiria didelius CO2 kiekius. Dėl šios priežasties gamintojai, norėdami įgyvendinti savo bei ES tikslus dėl klimato kaitos mažinimo turi ne tik pirkti taršos leidimus, bet ir investuoti į tvarius gamybos būdus, kurie leistų sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, ieškoti būdų, kaip iškastinį kurą pakeisti alternatyviu, utilizuoti kai kurias kenksmingas aplinkai atliekas, kaip panaudotos padangos arba stiklo duženos, atlikti antrinį gamybos likučių panaudojimą ir pan. Tuo tarpu Baltarusijoje nėra tokių aplinkosauginių reikalavimų, tad taršos leidimų jiems pirkti nereikia, o ir minėtų investicijų planuojama mažiau“, – pažymi G. Skripkiūnas.

Pirkdami baltarusišką cementą nupirksime ir Astrave pagamintą elektrą

Vis dėlto taršos kvotų nebuvimas – ne vienintelė mažos kainos paslaptis. Cemento gamyba yra imli elektros energijai, tad apie 50 proc. cemento savikainos sudaro būtent elektros kaina. Dabar, pasak Statybų industrijos asociacijos prezidento, kai visai šalia Vilniaus veikia ES saugumo reikalavimų neatitinkanti atominė elektrinė, šis niuansas yra aktualesnis nei bet kada anksčiau.

„Žinant šiuos faktus nesunku suvokti, kad iš esmės pirkdami baltarusišką cementą remiame ir Astravo atominės elektrinės veiklą, kurios elektra naudojama įvairioms į mūsų rinką patenkančioms prekėms gaminti. Žinant ES principinius nuostatus dėl Astravo elektrinės ir Lietuvoje galiojantį „antiastravinį“ įstatymą, į tai, ką ir iš kur perkame turime žvelgti pro dar galingesnius akinius“, – sako G. Skripkiūnas.

Neseniai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje apgailestauja dėl skuboto Astravo AE paleidimo ir raginama nepradėti jos komercinės veiklos, kol neįgyvendintos visos ES saugos rekomendacijos.

Parama verslui

Dalinamės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naujienomis apie valstybės paramos verslui priemones.

1.Balandžio 14 d. buvo patvirtinta, kad tie verslai, kurie gavo subsidiją iš I-ojo paramos verslui paketo, gaus ją dvigubai didesnę, jeigu jų veikla įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Plačiau apie tai: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/daugiau-pagalbos-verslui-daliai-imoniu-dvigubinamas-pirmojo-paramos-paketo-subsidiju-dydis

2.Balandžio 15 d. patvirtinta priemonė “Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms”, todėl jau kitą savaitę verslai galės pradėti teikti paraiškas paramai gauti. Daugiau informacijos apie priemonę galite rasti: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtinta-subsidiju-labiausiai-nukentejusioms-imonems-skyrimo-tvarka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad parama pagal šią priemonę verslus pasiektų kuo greičiau, ragina įmonės iš anksto pasiruošti dokumentus, kad jos galėtų greitai pateikti paraiškas vos tik bus paskelbti kvietimai. Aktualius dokumentus galite rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklapyje https://eimin.lrv.lt/lt/priemones-verslui. Kad būtų patogiau, taip pat dalinamės nuorodomis į minėtus dokumentus ir šiame laiške:

Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms

Vienkartinės išmokos įmonėms, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau.

Priemonės koncepcija – čia.

Paraiškos forma – čia.

Paraiškos pildymo taisyklės – čia.

 

Jeigu kiltų neaiškumų dėl šios informacijos ar turėtumėte papildomų klausimų, galite visuomet kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistę Eveliną Maskoliūnaitę
el. p. Evelina.Maskoliunaite@eimin.lt ar tel. 8 706 64858, mob. tel.: 8 614 32821

Apklausa

Kolegos,

Balandžio 14 d. vyks Finansų ministerijos Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikimas, kuriame bus svarstomas pelno reinvestavimo skatinimo klausimas, t.y. 0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui. Finansų ministerijoje jau atsiranda balsų, kad verslas visai ir nenori tokios mokesčių lengvatos. Kad turėti rimtus skaičiais grįstus argumentus Ekonomikos ir inovacijų minsiterija parengė klausimyną. Jį būtina užpildyti iki balandžio 14 d. Tas užtruks tik 5 min. Kiekvienas jūsų balsas yra papildomas argumentas posėdyje.

Apklausa:
https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=qUd19MEAekqElH7ZZqWz_esN0ygKPplAvIzUo8sc34lUOUs2TjNGS1ZTVU82UUY2NDQwSVZFVFJBMy4u

Raginame darbdavius įsitikinti įdarbinamų užsieniečių teikiamų dokumentų tikrumu

Neretai užsieniečiai, siekdami įsidarbinti Lietuvoje ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, pateikia netikrus jų profesinę kvalifikaciją pavirtinančius dokumentus.

 

Migracijos departamentui nustačius, jog pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, išduoti nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi atsisakoma, o jeigu viza ar leidimas laikinai gyventi jau buvo išduoti – išduotas dokumentas panaikinamas. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, kitą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali pateikti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo toko sprendimo priėmimo. Užsieniečiui, nesąžiningai ir neteisėtai siekusiam gauti nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu piktnaudžiavusiam migracijos procedūromis, atsiranda teisinis pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę. Draudimo laikotarpis gali trukti iki 5 metų.

 

Dėl nesąžiningo užsieniečio elgesio nukenčia ir užsienietį įdarbinti ketinęs ir tam tikrų lūkesčių dėl jo turėjęs darbdavys. Raginame užsieniečius įdarbinti norinčius darbdavius, prieš teikiant tarpininkavimo raštus dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi, įsitikinti užsieniečio turima profesine kvalifikacija ir jos atitiktimi darbo vietai. Pavyzdžiui, įsitikinti ar užsieniečio pateiktas, Ukrainoje galimai išduotas, kvalifikacijos dokumentas iš tiesų buvo išduotas jame nurodytos mokymo įstaigos, galima viešai skelbiamame Ukrainos švietimo įstaigų išduotų dokumentų registre.
Šiame registre skelbiami duomenys apie po 2013 m. Ukrainos profesinių mokymo įstaigų išduotus dokumentus.


LPK administracija
Lietuvos pramonininkų konfederacija
T.: +370 5 243 10 67
El. p.: sekretoriatas@lpk.lt
Vilniaus g. 31, LT-01402, Vilnius
www.lpk.lt

Paramos verslui priemonės

3-iojo darbo grupės posėdžio darbotvarkė:

1.Karantino laisvinimo strategija ir aktuali informacija apie epidemiologinę situaciją šalyje

2.Informacija apie paramos verslui priemones

Apibendrinimas:

 

1.SAM pristatė epidemiologinę situaciją. Pasaulyje 114 mln. susirgimo atveju, mirtingumas apie 2,4 proc. ES lygiu situacija labai netolygi, geriausia situacija yra Skandinavijos šalyse, išskyrus Švediją. Lietuvoje šiuo metu 14 d. sergamumo rodiklis yra 229 atvejai 100 tūkst. gyv., ES vidurkis– 311. Didžiausia rizika – naujų mutacijų plitimas. Britiška atmaina nustatyta visose ES šalyse, o tyrimai rodo, kad ši mutacija tampa vyraujanti per mėnesį laiko nuo patekimo į šalį. Testavimo apimtys Lietuvoje atitinka vidutines testavimo apimtis kitose ES šalyse. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą visi asmenys atvykstantis į Lietuva vežėjų transportu, prieš įlipdami turės pateikti neigiamą testą padarytą iki 72 val. prieš kelionę.

 

Šiai dienai pirma vakcinos doze paskiepyti 8 proc. Lietuvos gyventojų.

Nauji pokyčiai. Jeigu asmuo privalo izoliuotis dėl sąlyčio su viruso atmaina susijusio atvejo, jam taikomi griežtesni izoliacijos reikalavimai. Įprastai reikia karantinuotis iki 14 d., su testu – 10 d. Jei su atmaina siejamas atvejis – terminas netrumpinamas (14 d.) bei reikalinga atlikti antrą testą po 10 d.

 

Papildomai darbiniame lygyje EIM siūlo leisti lauko kavinių veiklą ir kirsti savivaldybių ribas, jeigu vyksta į kaimo turizmo sodybas. Bet čia tik darbiniai pasiūlymai EIM, kurie gali nesulaukti pritarimo iš Vyriausybės.

 

SAM teigia, kad daugiau atlaisvinimų bus kovo antroje pusėje, kai bus paskiepyti visi vyresni nei 70 m. žmonės. Be to, vyksta diskusijos apie atlaisvinimus pagal savivaldybes ir leisti daugiau veikti tose savivaldybėse, kuriose viruso išplitimo mažesnis, ypač tose savivaldybėse, kuriose laikosi apie 150-200 sergamumo rodiklis.

 

Pagal dabartinį reguliavimą, asmenys kurie vakcinuoti, persirgę ir turi antikūnų, jiems grįžus iš užsienio izoliuotis nereikia. Detali informacija koronastop puslapyje.

2.Informacija apie paramos verslui priemones

 

Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms SUSIJUSIOMS įmonėms. Praeitą savaitę startavo subsidijų priemonė susijusioms įmonėms nukentėjusioms nuo COVID-19 (anksčiau buvo tik nesusijusioms). Apyvartos kartelė tokia pat – jeigu krito daugiau nei 30 proc.- galite pretenduoti. Gali pasinaudoti visos įmonės net ir neįtrauktos į nuketėjusių sąrašą (yra apribojimai įmonės dydžiui), išskyrus žemės ūkį ir valstybines įmones. Daugiau info čia https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/duk-subsidiju-imonems.

 

Tiesioginės Invegos paskolos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Šiuo metu surinkta didesnė paraiškų suma nei numatyta priemonėje, bet dalis įmonių prašo didesnių sumų nei gali gauti, todėl priemonėje lėšų dar liks. Esant dideliam poreikiui, EIM svarstys galimybę padidinti paskolų priemonės biudžetą.

 

Apie vadinamo II paketo (naujas) priemones:

 

Subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Priemonei numatyta –  70 mln. Eur. Tinkamumo kriterijai – jeigu įmonės apyvarta krito daugiau nei 60 proc. – tokio dydžio GPM kompensaciją galite gauti. Detaliau apie priemonę rašiau po praeito DG susitikimo. Gali pretenduoti tik tos įmonės, kurių pagrindinė ūkinė veikla buvo apribota ir patenka į Dėl karantino ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Nauja informacija – priemonės kvietimas numatomas iki balandžio vidurio. Kita naujovė – gali pretenduoti visos įmonės (ne tik SVV), tačiau numatytos išmokų lubos – 100 tūkst. Eur. Šios lubos susilaukė daug kritikos iš visų verslo organizacijų. EIM atsakymas – neturime daugiau lėšų, dėl to nustatėme tokias lubas. Kitos naujovės – atisakyta pelno kritimo kriterijaus, taip pat svarstoma atsisakyti darbuotojų skaičiaus mažėjimo kriterijaus (nors pagal svarstomą formulę esant darbuotojų skaičiaus kritimui – būtų mažinama subsdija).

 

Verslas atkreipė dėmesį, kad Latvijoje taikoma dosnesnė subsidijų sistema ir EIM domisi Latvijos modeliu.

 

COVID-19 tyrimų kompensavimas SVV. Numatyta – 30 mln. Eur. Nors įsakymas dėl priemonės taikymo dar nėra pasirašytas, bet įmonės gali sudaryti sutartis su sveikatos įstaigoms ir vykdyti testavimą, o kompensaciją atgaline data gautų vėliau.  EIM prižadėjo padiskutuoti su sveikatos įstaigomis, kurios galimai nukeltų apmokėjimą už paslaugas iki subsidijos gavimo laiko.  Naujovė – PO LPK iškelto klausimo. EIM ministrė sakė apsvarstys labai realią galimybę šia priemone leisti pasinaudoti  VISOMS SVV įmonėms, kurios testuoja darbuotojus, o ne tik nukentėjusioms, kaip yra dabar. Tačiau tai kol kas nėra oficialiai patvirtinta.

 

Tačiau kita problema išliks – įmonės, kurios išnaudojo de minimis 200 000 ribą šia priemone pasinaudoti negalės, o siekiant išspręsti šią problemą reikia ES lygio pokyčių, kurių tikėtis neverta.

 

Aušrinė Armonaitė taip pat įvardino du bendresnius aspektus, kuriuos išsinešė po šios diskusijos. Bendrai EIM susilaukė daug kritikos dėl per mažų pagalbos verslui sumų. Šios sumos yra suplanuotos, darant prielaidą, kad karantinas bus tęsiamas iki kovo mėn. Akivaizdu, kad dabartinė epidemiologinė situacija yra blogesnė nei planuota, todėl EIM svarstys galimybes derėtis su kitomis ministerijomis dėl didesnio COVID suvaldymo biudžeto. Kitas aspektas kurį įvardino EIM ministrė po šio susitikimo – kad paslaugų sektorius nori būti atidarytas, nors ir taikant itin griežtus reikalavimus, nes tai yra geresnė alternatyva nei iš viso nedirbti.

 

Išleistas naujas Lietuvos standartas - Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai

Lietuvoje vis plačiau taikomi surenkamojo betono gaminiai su specialiais paviršiaus reikalavimais pastatų fasadų ar interjero įrengimui. Atsirado iššūkis, kaip reikia vertinti tokių gaminių betono paviršiaus charakteristikas. Atsirado būtinybė Lietuvoje turėti savo norminį dokumentą su aiškiai reglamentuotais reikalavimais betono paviršiaus kokybei. Šio žingsnio ėmėsi Statybos industrijos asociacija (SIA), vienijanti daugelį betono ir surenkamų betono gaminių gamintojų ir 2018 m. iniciavo tokio dokumento parengimą. SIA nuomone tokio standarto buvimas padėtų rasti bendrą kalbą tarp užsakovo, gamintojo bei architekto, kuomet surenkamojo betono gaminių paviršiui keliami reikalavimai bus pagrįsti norminiais dokumentais arba standartuose keliamais reikalavimais.

 

Standarto pradinis projektas buvo parengtas SIA asociacijos narių, užsiimančių surenkamojo betono gaminių gamyba Lietuvoje. Standarto projektas buvo parengtas remiantis užsienio šalių gerąja praktika. Vėliau standarto projektas buvo perduotas Lietuvos standartizacijos departamento LST TK 19 „Betonas ir gelžbetonis“ komitetui, kuris suformavo darbo grupę minėto standarto projekto apsvarstymui. Iš LST TK 19 „Betonas ir gelžbetonis“ komiteto atstovų darbo grupės vadovu buvo paskirtas dr. M. Daukšys (atstovas nuo KTU Statybos ir architektūros fakultetas), nariais: Jonas Ladyga (atstovas nuo UAB „INHUS“), Arnoldas Baško (atstovas nuo AB „Ukmergės gelžbetonis“), Julius Tabulevičius (atstovas nuo UAB „Swetrak“) bei Vytautas Sakutis (atstovas nuo UAB „Perdanga“). Po pastabų teikimo ir svarstymų bei koregavimų standartas galiausiai buvo išleistas šių metų spalio mėn.

 

Standartas „LST 2015. Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai. Precast concrete products. Surface appearance characteristics and the methods for inspecting“ yra taikomas surenkamųjų betoninių gaminių (įskaitant nearmuotus, armuotus bei iš anksto įtemptai armuotus gaminius) paviršiaus charakteristikoms įvertinti pagal jų struktūrą, tekstūrą ir spalvą. Šiame standarte pateikiami surenkamųjų betono gaminių, pagamintų iš lengvojo, normaliojo ir sunkiojo betono, paviršiaus tipai ir jų apdirbimo būdai, reikalavimai paviršiaus charakteristikoms bei jų tikrinimo metodai.

 

Standartą „LST 2015. Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“ galima įsigyti Lietuvos standartizacijos departamente adresu: Algirdo g. 31, LT‐03219 Vilnius (interneto svetainė http://www.lsd.lt).

 

Autorius – Mindaugas Daukšys, KTU Statybos fakulteto profesorius

Dešimtasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) suvažiavimas

Š.m. birželio 30 d. LITEXPO parodų rūmuose vyko dešimtasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) suvažiavimas.

Suvažiavime pateikta LPK Vykdomosios direkcijos veiklos ataskaita už 2019 m. Pranešimą padarė vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

LPK veiklos vertinimą atliko dvi kadencijas LPK prezidento pareigas ėjęs Robertas Dargis. Savo pranešime pažymėjo „kompromisų politikos“ svarbą verslo ir valdžios tarpusavio santykiuose bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą.

Suvažiavimo metu patvirtinti kai kurie LPK įstatų pakeitimai, susiję su konfederacijos veiklos organizavimu nuotoliniu būdu.

LPK prezidento kadencijai išrinktas Vidmantas Janulevičius, „BOD Group“ valdybos pirmininkas.

Naujasis LPK prezidentas savo kalboje pažymėjo bendradarbiavimo ir verslo bendruomenės sutelkimo svarbą.

Suvažiavimo metu įteiktos nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas – 2019“.

Didelių įmonių grupėje nominacija skirta UAB „INHUS Group“. Apdovanojimą atsiėmė UAB „INHUS Group“ generalinis direktorius Audrius Tulaba.

Saugumo mokslų akademijos pastatas, pavadintas Metų betoniniu pastatu Estijoje

Naujasis Estijos saugumo mokslų akademijos pastatas buvo pavadintas 2019 metų betoniniu metų pastatu. Šaltinis: Estijos betono asociacija

ERR News

12.03. 2020,  09.12

Trečiadienį naujasis Estijos saugumo mokslų akademijos pastatas buvo paskelbtas 2019 metų „Metų betoninio pastato“ apdovanojimu.

Kalbama ne apie atvirą lygaus betono paviršių, suformuotą klojinio - architektas buvo labai kūrybingas, sumaniai panaudojęs betoninių elementų padėtį“, - sakoma vertinimo komisijos pranešime spaudai. "Aukštų nuožulnių sienų (5 ir 10 laipsnių kampu) iš įtemptų tuščiavidurių kiaurymėtų plokščių, paprastai naudojamų pastatų vidinėse perdangose, statyba. Estetiškai grynas betoninis pastato apvalkalas sudaro gana stiprų skydą, slepiantį žmogišką ir silpną pastato vidų."

„Šiuolaikiška, architektūriškai pažangi, labia funkcionali švietimo ir tyrimų įstaiga, efektyviai energiją vartojanti ir ekonomiškai tvari“, - apie šių metų nugalėtoją sakė žiuri pirmininkas Aadu Kana. "Lengvai pasiekiama ir įdomi architektūra."

Prizinį Estijos saugumo mokslų akademijos pastatą suprojektavo „Arhitekt11 OÜ“.

Rangovo apdovanojimas atiteko Estijos saugumo mokslų akademijai; konstruktorių apdovanojimas Engineer Project OÜ; statybininkų apdovanojimas - „Nordecon AS“ betonavimo darbų apdovanojimas - „ERI-Ehitustööd OÜ“ surenkamų betoninių konstrukcijų apdovanojimas - „Framm AS“ apdovanojimas ir „Tallinna Linnaehituse AS“ techninės priežiūros apdovanojimas.

Estijos betono asociacija yra asociacija, skatinanti naudoti betoną kaip vietinę statybinę medžiagą. Asociaciją sudaro 71 įmonė, organizacija ir individualus asmuo.

 

Redaktorius: Aili Vahtla

https://news.err.ee/1062370/academy-of-security-sciences-building-named-concrete-building-of-the-year

Darbo santykiai karantino metu

Apie tai, kaip  darbo santykius paveiks naujojo koronaviruso plitimo tendencija, kaip paskelbta ekstremali situacija liečia bei kokią įtaką daro darbuotojų ir darbdavių santykiams  LPK paprašė pakomentuoti  advokatų profesinės bendrijos iLAW specialistų.

 

Išsamų išaiškinimą rasite prisegtuke.

Pagalba medikams

Gerbiamieji,

Matydami su koronavirusu kovojančios medikų bendruomenės nuogąstavimus dėl apsaugos priemonių trūkumo, atidarėme specialią sąskaitą, į kurią suaukotos lėšos bus skirtos išskirtinai tik medicinos darbuotojų aprūpinimui apsaugos priemonėmis.
LPK paramos medikų dirbančių su COVID-19 apsaugos priemonėms sąskaita yra SEB banke, sąskaitos Nr.: LT637044060006798470

Pirmą partiją respiratorių jau užsakėme ir jie medikus turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje. Toliau užsakinėsime pagal finansines galimybes – viskas priklausys nuo to, kiek lėšų surinksime. Pirmiausia skyrsime respiratorius miestams, kurių įmonės aukojo pinigus. Visą informaciją apie prisidėjusius, apie įgytas priemones ir kam jos atiteko viešinsime žiniasklaidai, skelbsime LPK tinklapyje ir t.t.

Susitelkimas ir pagalba gydytojams yra tai, ką galime padaryti, kad bent kiek sumažintume siaubingas koronaviruso pasekmes.

Dėkoju.

Robertas Dargis

Dėl force majeure ir sutartinių prievollių vykdymo

Persiunčiame ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštą dėl  force majeure  aplinkybių vertinimo ir sutartinių prievolių vykdymo.

Pagalba verslui

Gerbiami nariai,

vakar suformuota valstybės lygio darbo grupė ekstremaliosios
situacijos priemonių taikymo verslui klausimams koordinuoti. Į šią
darbo grupę įtrauktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)
prezidentas Robertas Dargis.

Šiandien įvykusiame pirmajame darbo grupės posėdyje buvo pritarta
šiems LPK siūlymams dėl ekonomikos skatinimo ir pagalbos nuo
koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui:

_ _

* _pritarta siūlymui dėl laivų krovos užtikrinimo. Už šio
klausimo kuravimą atsakingas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas
Alminas Mačiulis, iškilus klausimams – kontaktuoti su Nacionalinio
visuomenės sveikatos centro vadovu Robertu Petraičiu. Dėl to
papildomai rengsime raštą; _

_ _

* _išreikšta palanki pozicija dėl galimybės atidėti ir PVM bei
akcizo mokesčių mokėjimus; _

_ _

* _pritarta dėl žaliojo koridoriaus sukūrimo tam tikrų (greitai
gendančių, farmacijos..) produktų gabenimui. Atsakingas vidaus
reikalų viceministras Česlovas Mulma __(mob. __+370 __69842317, el.
p. ceslovas.mulma@vrm.lt). Po šiandien įvykusio LPK prezidiumo
posėdžio pasienių pralaidumo klausimas keliamas į aukščiausio
prioriteto lygmenį._

_ _

* _dėl rekomendacijos darbdaviams naudotis nedarbingumo pažymėjimais
– artimiausiu metu šiuo klausimu pasirodys Vyriausybės aiškinamasis
raštas. Būtinai pasidalinsime informacija._

* _pritarta siūlymui atnaujinti notarų darbą. Lietuvos nekilnojamojo
turto plėtros asociacija prisidės, kad notarai būtų aprūpinami
reikalingomis asmens saugos priemonėmis._

* _dėl galimų Darbo kodeksų pakeitimų, pasak darbo grupei
vadovavusio Luko Savicko, diskusija turėtų iš pradžių vykti
Trišalėje taryboje. Trišalės tarybos posėdis planuojamas rytoj._

Nutarta, kad darbo grupės posėdžiai vyks antradieniais ir
penktadieniais.

APLINKYBĖS, ESANT EKSTREMALIAI SITUACIJAI, GREITAI KINTA, TODĖL LABAI
RAGINAME JUS BŪTI AKTYVIAIS IR OPERATYVIAI TEIKTI LIETUVOS
PRAMONININKŲ KONFEDERACIJAI (RAMINTA.RADAVICIENE@) SAVO KOMENTARUS IR
PASTABAS, KURIUOS SIŪLYTUME DARBO GRUPĖS APTARIMUI.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių
mažinimo priemonių planą rasite paspaudę
nuorodą:

http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/Priemonių%20planas%20dėl%20COVID-19.pdf

Comments

lt_LTLietuvių kalba
en_USEnglish lt_LTLietuvių kalba